Projekto tikslas – remiantis PSO ir EU-OSHA (European Agency for Safety and Health at Work) rekomendacijomis įdiegti fizinio aktyvumo skatinimo programas pasirinktose dviejose įmonėse.

Siekiamas projekto rezultatas – remiantis projekto eigoje įgyvendintomis veiklomis ir intervencijomis, parengti rekomendacijas visuomenės, profesinės sveikatos specialistams, darbdaviams, vadovams ar darbuotojams kaip efektyviai įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo programas įmonėse ar įstaigose.

Projekto eigoje numatomi šie etapai:

• Atlikti darbuotojų sveikatą lemiančių veiksnių ir sveikatos stiprinimo poreikio analizę bei įvertinti esamą situaciją, susijusią su darbuotojų fiziniu aktyvumu jų darbo vietose;
• Parengti fizinio aktyvumo programų įdiegimo planą kiekvienai įmonei ar įstaigai bei suderinti ją su įmonių vadovais bei darbuotojų atstovais;
• Įgyvendinti suplanuotas 3 mėn. trukmės veiklas;
• Išanalizuoti įdiegtų programų veiksmingumą bei rezultatus;
• Parengti rekomendacijas, kaip efektyviai bei kokybiškai įgyvendinti fizinio aktyvumo skatinimo programas darbo vietose;
• Viešinti projekto rezultatus bei gerąją praktiką.

Projektas „Fizinio aktyvumo skatinimas darbo vietose” laikomas svarbiu ir yra puikus valstybinio, nevyriausybinio ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdys, siekiant darbuotojų sveikatinimo tikslų. Projektą finansuoja LR Sveikatos apsaugos ministerija, pagal nevyriausybinių organizacijų, dalyvaujančių sveikatos stiprinimo veikloje, skatinimo programą. 2013 m. SAM iš daugiau kaip 300 projektų, įvertinusi jų reikšmę ir svarbą, atrinko 30 projektų.

Sveikatos stiprinimo programų įgyvendinimo poreikis Lietuvos įmonėse ir įstaigose

• 2011 – 2012 metais Higienos instituto atliktą aprašomąjį tyrimą „Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų prevencinio veiksmingumo įvertinimas”, kuris parodė, jog tik keli procentai įmonių įgyvendina nuolatinę darbuotojų sveikatos stiprinimo politiką.

• Darbo vietose žmonės praleidžia apie 60% savo aktyvaus dienos laiko.
• Fizinis aktyvumas – viena svarbiausių temų susijusių su sveika darbo vieta. Ilgas sėdėjimas, nepatogūs priverstiniai judesiai bei, galimai, mažas judrumas yra stiprūs daugelio ligų rizikos faktoriai. Svarbu skatinti ne tik būtiną kasdienį fizinį aktyvumą bet ir informuoti apie pratimus taisyklingai laikysenai, lankstumui ar kaulų bei raumenų sistemų geros būklės išsaugojimui.
• Atlikus sveikatos stiprinimo programų poreikio vertinimo tyrimą AB „Lietuvos geležinkeliai” ir Kėdainių rajono policijos komisariate, paaiškėjo, jog daugiau nei pusė darbuotojų skundžiasi nugaros bei sprando, sąnarių, pasikartojančiais galvos skausmais. Apie 90 proc. tiriamųjų dirba sėdimą darbą.
• EU-OSHA tyrimai rodo, jog įgyvendinant sveikatos stiprinimo programas galima pasiekti darbingo amžiaus prailginimo, darbuotojų sergamumo sumažinimo, darbuotojų motyvacijos ir pasitenkinimo darbu, darbo našumo padidinimo taip sumažinant ekonominę naštą darbdaviams.

Sveikatos stiprinimas įmonėse – tai švietimo (mokymo, informavimo), ekonominių bei valdymo priemonių visuma, kuriomis siekiama gerinti darbuotojų sveikatą. Sveikatos stiprinime dalyvauja teik darbdaviai, tiek darbuotojai, kurie bendromis jėgomis įgyvendina sutartas sveikatos stiprinimo programas.

Daugiau informacijos:
Projekto koordinatorė
Ala Cholopova
Vilniaus miesto savivaldybės
visuomenės sveikatos biuro
sveikatos stiprinimo specialistė
Tel. 8-5 2711244, el.p.