Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius maitinti kūdikius krūtimi, kad būtų užtikrintas optimalus jų augimas, vystymasis ir sveikata. Tačiau, kaip rodo statistika, Lietuvos žindoma kiek rečiau, nei pasaulyje. Paradoksalu, tačiau šiame informacijos amžiuje mamoms dar trūksta mokslų grįstų šios srities žinių (o gal kaip tik jų per daug). Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras organizuoja žindymo kursus, apie juos pasakoja biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Ala Cholopova.

Tik trečdalis žindo iki pusės metų amžiaus

Apie kūdikių maitinimo motinos pienu naudą žinoma seniai, tai patvirtinta ir įvairūs moksliniai tyrimai. Ne veltui Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja pirmus šešis gyvenimo mėnesius kūdikius maitinti krūtimi, kad būtų užtikrintas optimalus jų augimas, vystymasis ir sveikata. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro (VVSB) specialistė Ala Cholopova sako, kad, palyginti su pasauliniais žindymo rodikliais, Lietuvoje jie yra šiek tiek žemesni.

„Pagal visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų fondo informaciją, 2015 metais išimtinai iki 6 mėnesių žindomų kūdikių Lietuvoje buvo tik 32 procentai, žindomų iš dalies – beveik 50 proc. Pirmąjį rodmenį reikėtų suprasti kaip kūdikių maitinimą, kai duodamas tik motinos pienas ir jokių kitų produktų ar papildomų skysčių (net vandens, arbatos, sulčių).

Sulaukus 6 mėnesių amžiaus kūdikiams turi būti pradėtas duoti maistingas papildomas maistas ir jie toliau žindomi iki 2 metų ar ilgiau, – pasakoja specialistė. – Tačiau Lietuvos kūdikių žindymo trukmę nagrinėjančių tyrimų nėra daug. 2010 metais nustatyta, kad iki 1 mėnesio išimtinai žindė beveik 91 proc. mamų, iki pusės metų – tik apie 20 proc. Po dvejų metų kitas tyrimas atskleidė, kad 92 proc. apklaustų mamų inicijavo žindymą, vidutinė žindymo trukmė buvo 9 mėnesiai. Ilgiau negu metus žindė 38 proc. respondenčių“.

Pasiruošimo kursai paskatina žindyti

Visuomenės sveikatos biuro atstovė A. Chlopova mano, kad dėl informacijos gausos ir jos įvairovės būsimiesiems tėvams patiems kartais sunku įvertinti jos patikimumą, tad jie gali pakenkti ne tik sau, bet ir savo atžalai.

„Dėl šios priežasties svarbu vadovautis mokslo tyrimais grįsta informacija. Tokia suteikiama VVSB organizuojamuose žindymo kursuose. Beje, nustatyta, kad mamos, kurios lankė pasiruošimo motinystei kursus, 24 proc. dažniau krūtimi maitino savo vaiką nei nelankiusios šių kursų, – teigia A. Cholopova. – Juose pateikiama informacija apie išskirtines motinos pieno savybes, žindymo privalumus, taisykles, problemas ir jų sprendimo būdus. Be to, mokoma teisingai žindyti, su lėle demonstruojamos žindymo pozos, rodoma, kaip nutraukti pieną. Informacija patikima, šeimos gali tinkamai pasirengti žindymui, kad šį laikotarpį išgyventų sąmoningai“.

Kursus veda tarptautinė žindymo konsultantė

Paklausta, kaip vyko pernai VVSB organizuoti kursai, A. Cholopova džiaugėsi: „Sulaukėme tikrai daug atsiliepimų. Svarbiausia, kad mamoms paskaitos buvo naudingos, jos gavo reikiamos informacijos ir atsakymų į pačius įvairiausius Kursuose pateikiama informacija apie išskirtines motinos pieno savybes, žindymo privalumus, taisykles, problemas ir jų sprendimo būdus. Be to, mokoma teisingai žindyti, su lėle demonstruojamos žindymo pozos. klausimus, pavyzdžiui, ar užtenka pieno; kaip žindyti po Cezario pjūvio; ką daryti, jei kūdikis atsisako krūties ir pan. Nenuostabu, kad paskaitos mamoms padėjo, juos vedusi Audronė Mulevičienė yra vaikų ligų gydytoja, tarptautinė žindymo konsultantė (IBCLC). Tad neatsakytų klausimų neliko. O sugriovus dažniausiai pasitaikančius mitus apie maitinimą krūtimi ir praktiškai pasimokius, mamoms tikrai bus nesunku pasitikėti savo galimybėmis ir mėgautis žindymu“, – sakė pašnekovė.