2020 rugpjūčio 28 d. Penktadienis
Iššūkiai atsisakius priklausomybės

Gyvenimas atsisakius priklausomybės – naujas, įkvepiantis ir pilnas galimybių. Nepaisant to, pasirinkimas gyventi blaiviai neretu atveju būna, nors ir be galo svarbus, tačiau tik pirmasis žingsnis į kitokį gyvenimą. Po jo seka vienas didžiausių iššūkių – išlaikyti motyvaciją ir toliau gyventi blaiviai.

Nors išblaivėjimas padeda atsitraukti nuo priklausomybės, tačiau neišsprendžia problemų, dėl kurių žmogus pirmiausia ir pradėjo žalingai vartoti. Tad rizika grįžti prie įprastų, tačiau žmogui nenaudingų problemų sprendimo būdų išlieka praėjus kartais keliems mėnesiams ar metams po paskutinio vartojimo epizodo, o kartais net ir visą gyvenimą. Dėl ko taip nutinka?

Priežasčių, dėl kurių žmonės praranda motyvaciją likti blaiviais, gali būti gana daug. Toliau pateikiama keletas iš jų:

  • Prisiminimai apie skausmingus nutikimus, kurie vyko vartojant, ilgainiui tampa nebe tokie ryškūs. Dėl šios priežasties kyla rizika, jog žmogus dažniau galvos apie tai, ką vartota medžiaga jam duodavo gero, ims ją romantizuoti.
  • Nusprendęs atsisakyti vartojimo žmogus turėjo nerealius lūkesčius tam, kas įvyks po to. Kai kurie žmonės tikisi, kad turėtos problemos, kurios atsirado dėl vartojimo, nustojus vartoti iškart išsispręs, o taip nenutikus – nusivilia.
  • Žmogus grįžta į savo įprastą aplinką ir rutiną, kuri nėra pritaikyta jo naujai pasirinktam gyvenimo būdui. Savo aplinkoje asmuo susiduria su tais pačiais iššūkiais, susitinka su žmonėmis, kurie palaikė žalingą gyvenimo būdą, kas skatina grįžti į tuos pačius veikimo modelius.

Šiame gyvenimo etape netekęs motyvacijos žmogus gali pasijausti taip, lyg būtų užstrigęs. Anksčiau matęs prasmę atsisakyti priklausomybę kėlusios medžiagos, tai įgyvendinęs visgi nesijaučia laimingas. Pastarieji motyvai, padėję to pasiekti, nebėra pakankami tam, kad asmuo norėtų ir toliau gyventi blaiviai. Dėl to itin svarbu, kad motyvacija gyventi blaiviai būtų nuolat palaikoma tiek paties žmogaus, tiek ir jį supančios aplinkos. Keletas dalykų, kurie gali padėti tai daryti:

  • Realistiški lūkesčiai. Pirmiausia, svarbu prisiminti, kad gyvenimas atsisakius priklausomybę keliančių medžiagų pradžioje gali būti išties sunkus. Nuo šio momento žmogus tarsi pasirenka nebebėgti nuo kylančių sunkumų svaigindamasis, o susidurti su jais.
  • Išsikeliami tikslai. Nepaisant kylančių sunkumų, svarbu turėti, ko siekti. Išsikelti tikslai gali padėti stebėti daromą progresą, skatinti nesustoti vietoje.
  • Dienoraštis. Vykstantį virsmą stebėti taip pat gali padėti ir dienoraščio rašymas. Jo rašymas gali būti itin prasmingas tais momentais, kai ima atrodyti, kad progresas nebevyksta.
  • Pagalba kitiems priklausomiems (AA grupės). Dalyvavimas tokioje veikloje žmonėms padeda prisiminti, iš kur jie atėjo ir kur gali grįžti, jei jie atkris.
  • Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos. Šis metodas gali padėti geriau kontroliuoti kylančius impulsus, pažinti kylančius jausmus ir jų neignoruoti.
  • Palaikanti aplinka. Atsisakius priklausomybę keliančių medžiagų itin svarbus artimų žmonių, iš kurių galima pasisemti stiprybės, palaikymą, ryšio kūrimas. Kartais tai gali reikšti, jog teks priimti sprendimą atsitraukti nuo žmonių, kurie skatina neblaivią gyvenseną.

Nors čia pateikiama tik keletas motyvaciją blaiviai gyventi palaikančių priemonių, svarbu, kad kiekvienas gebėtų atrasti sau tinkamiausius būdus ir juos taikytų. Kelias į blaivų gyvenimą nėra lengvas, tačiau be galo prasmingas. Svarbu nepamiršti, kad šį kelią žmogus neprivalo eiti vienas.

Daugiau informacijos apie pagalbą galite rasti čia: https://www.facebook.com/priklausomybeskonsultantai/

FacebookFacebook Messenger
Naujienos