2020 rugsėjo 10 d. Ketvirtadienis
Ką daryti, kad pandemija nepadidintų savižudybių skaičiaus?

Nors savižudybių skaičiai Vilniuje ir visoje Lietuvoje karantino metu neišaugo, specialistai įspėja, kad pasaulinės pandemijos poveikis emocinei sveikatai gali būti ne momentinis, o tęstinis procesas, todėl labai svarbu nuolat stebėti savo ir aplinkinių psichologinę būseną. Vieni pirmųjų pagalbos sau žingsnių – kritiškai įvertinti savo veiklų krūvį, o planus ir norus susieti su esama pasauline situacija. Tad rugsėjo 10-ąją, minint Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, sostinės savivaldybės įstaiga „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuras“ (toliau – Biuras) pradeda pusę metų truksiančią savižudybių prevencijos kampaniją, kurios metu edukuos vilniečius, kaip atpažinti bei įvertinti savo ar aplink esančių žmonių emocinę būseną, išgirsti ir įsiklausyti, nukreipti pagalbos pas specialistus ir taip savižudybes įveikti drauge.

Per penkis pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje nusižudė 234 asmenys ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019-aisiais šis skaičius sumažėjo 62 atvejais, – rodo išankstiniai Higienos instituto duomenys. Remiantis tais pačiais duomenimis, Vilniuje savižudybių skaičius per penkis pirmuosius šių metų mėnesius, lyginant su tuo pačiu periodu pernai, sumažėjo trimis – iš gyvenimo pasitraukė 24 asmenys. Nors savižudybių skaičius Lietuvoje vis dar išlieka 2,5 karto didesnis nei Europos vidurkis, nuo 2013 metų jis yra mažėjantis. Ypač paskutiniuosius porą metų matyti aiški savižudybių mažėjimo tendencija tiek visoje šalyje, tiek sostinėje. 2019 metais Lietuvoje buvo fiksuotos 658 savižudybės, 2018 metais – 683. Vilniuje šis skaičius 2019 metais pirmąkart itin ženkliai nukrito ir siekė 69, o 2018 metais įvyko net 89 savižudybės.

„Psichologiškai ir suklupti, ir padėti gali kiekvienas. Iš tiesų didesnės rizikos grupės yra žinomos ir jas galime išskirti. Tačiau nedera galvoti, kad jei dažniau nusižudo vyresnio amžiaus vyrai, tai jaunos merginos kalbų apie savižudybę nereikėtų vertinti rimtai. Todėl šiemet kalbame apie tai, jog minčių apie savižudybę gali kilti kiekvienam, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, pajamų ar išsilavinimo, – teigia Biuro direktoriaus pavaduotoja Simona Bieliūnė. – Stebėdami situaciją bei girdėdami sveikatos specialistų prognozes apie pasaulinės pandemijos poveikį emocinei sveikatai, šiemet nusprendėme neapsiriboti vien tik mūsų iki šiol vykdytomis savižudybių prevencijos veiklomis. Turėdami Vilniaus miesto savivaldybės palaikymą nuo šiandien pradedame įgyvendinti pirmąją tokią pusę metų truksiančią socialinę savižudybių prevencijos kampaniją.“

Biuras rugsėjo pabaigoje pirmą kartą pradės naujas psichologinės gerovės veiklas, kurios apims didelę dalį paslaugų: nuo vyrų savitarpio pagalbos grupių iki individualių psichologų konsultacijų gyvai ar internetu. Daugiau ir gilesnių veiklų psichikos sveikatai gerinti leidžia ir Vyriausybės patvirtintas ilgalaikis koronaviruso pandemijos neigiamų pasekmių suvaldymo planas ir jo įgyvendinimui skiriamas Sveikatos apsaugos ministerijos finansavimas.

Pozityvūs pavyzdžiai užkrečia

Nepaisant siūlomų naujų psichologinės pagalbos veiklų, ne visi, susiduriantys su sunkumais, jos kreipiasi, o dalis žmonių net negalvoja, kad šiuo metu ji yra reikalinga. Anot Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docento bei suicidologijos tyrimų centro vadovo Pauliaus Skruibio, po mobilizacijos rūpesčiai, kurie slėgė, gali iškilti į paviršių.

„Šie metai dėl pandemijos kitokie. Karantino laikotarpiu turėjome šoką, kurio metu daugelis mobilizavosi. Tačiau vėliau, įprastai, jei užsitęsia sunkumai, mobilizacija praeina ir lieka mažiau jėgų. Kadangi niekas nežino, kas mūsų laukia šį rudenį, reikia būti nusiteikus skirtingiems scenarijams. Labai svarbu realiai galvoti apie savo darbų, veiklos krūvius – ar jie nepradės kenkti emocinei sveikatai. Taip pat reiktų įvertinti savo lūkesčius, atsižvelgiant į realią situaciją. Kitaip gali tekti nusivilti. O patiriantieji įvairių psichologinių sunkumų, turėtų neatidėlioti kreipimosi į specialistą. Juk neaišku, kaip su gyvais susitikimais bus toliau“, – komentuoja P. Skruibis, valstybiniu lygiu pabrėždamas svarbą sukurti priemones, kad psichikos sveikatos specialistų pagalba būtų prieinama ir galimo karantino metu.

Anot suicidologo, labai svarbu garsiai kalbėti apie gerus pavyzdžius: „Matyti, jog ne visi supranta COVID-19 situacijos rimtumą. Iš tiesų reikia laikytis reikalavimų, bet labai neefektyvu kalbėti apie visuomenės atsipalaidavimą. Nes dažniausiai tokių žinių klauso taisyklių besilaikantieji. Atsipalaidavimas savaime nėra nieko blogo. O girdėdamas „neatsipalaiduokite“, dažnas jaučiasi esąs kaltinamas. Kalbant apie emocinę savijautą, svarbu suprasti, jog įtampos pakanka, kaltinti žmonių nereikia. Žymiai svarbiau racionalus, dalykiškas kalbėjimas, aiškus pasakymas, ko tikimasi. Verčiau garsiai dėkokime tiems, kurie laikosi reikalavimų, – geras pavyzdys užkrečia.“

Apie psichikos sveikatos svarbą ir rūpinimąsi ne tik sunkiais, bet ir įprastais gyvenimo momentais pabrėžia ir Biuro specialistai. Jie teigia, kad svarbu stebėti ne tik savo emocinę sveikatą, bet nepamiršti ir aplinkinių. Jei matome, kad šalia esantis žmogus pasikeitė, sako, kad nebemato prasmės, pabandykite jį prakalbinti: „Ar tu tikrai mąstai apie savižudybę? Kaip tu jautiesi? Pasakyk nuoširdžiai, kaip tu.“ Jei iš tiesų jūsų artimajam blogai, išklausykite, palaikykite ir pasiūlykite kreiptis specialistų pagalbos. Visgi kiekvienas žmogus ir jo situacija individuali, ne visi priima siūlomą pagalbą iš karto, todėl reikėtų atminti – ne viskas jūsų rankose – svarbu nelikti abejingam.

Kviečia minėti drauge

Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino jau antrąją savižudybių prevencijos strategiją dar ketveriems metams – ji užtikrina, kad Vilniuje būtų pasiekiamos nemokamos savižudybių prevencijos priemonės kuo platesniam ratui žmonių. Tai neabejotinai telkia skirtingas organizacijas dirbti kartu bei leidžia pasiekti sklandų tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

Viena šios strategijos nuosekliai tęsiamų priemonių – Biuro organizuojami savižudybių prevencijos ir intervencijos mokymai safeTALK ir ASIST. Vien per 2019-uosius šiuos mokymus baigė daugiau nei 1500 personalo, sveikatos, švietimo ar socialinės srities specialistų, o šiemet šie mokymai labiau orientuoti į plačiąją visuomenę: barmenus, baristas, kirpėjus, pardavėjus, padavėjus ir visus, kurie norėtų išmokti atpažinti savižudybės ženklus ir pradėti pokalbį apie tai. Į ASIST ir toliau kviečiami gydytojai, psichologai ir psichiatrai, mokytojai bei personalo specialistai.

Simboliškai pradėdamas socialinę kampaniją Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną Biuras jau antrus metus kviečia rugsėjo 10-ąją minėti drauge. Nuo 17 val. Lukiškių aikštėje bus teikiama emocinė ir psichologinė parama, informacija apie pagalbos galimybes. 18 val. prasidės jau tradiciniu tapęs 6 kilometrų dviračių žygis, o 20 val. vakarą vainikuos diskusija su specialistais ir žinomais žmonėmis.

Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos Vilniuje organizatoriui „Vilnius sveikiau: geros savijautos biurui“ minėtas veiklas tradiciškai padeda įgyvendinti didelis partnerių ratas: Vilniaus miesto savivaldybė, Savižudybių prevencijos biuras, „Sidabrinė linija“, Krizių įveikimo centras, „Vaikų linija“, Valstybinis psichikos sveikatos centras ir „Jaunimo linija“.

FacebookFacebook Messenger
Naujienos