2022 gegužės 13 d. Penktadienis
Kad mirtys nuo AIDS neliktų užmaršty: kova su ŽIV stigmomis ir reguliarus testavimas

Lietuva ŽIV akiratyje – jau daugiau nei 30 metų. Šis laikotarpis pažymėtas skaudžiomis netektimis ir iššūkiais, bet taip pat ir veiksmingais sprendimais, padedančiais gelbėti gyvybes. Ekspertai pabrėžia, kad priemonės siekiant užkirsti kelią ŽIV plitimui ir padėti pacientams išsaugoti kasdienio gyvenimo kokybę yra ne tik reguliarus testavimas bei anksti pradėtas gydymas, bet ir barjerų gauti gydymą šalinimas bei stigmos mažinimas. Todėl svarbu ne tik įtraukti rizikos grupes į prevencines ir gydymo programas, bet ir edukuoti visuomenę, nes AIDS sukeliantis ŽIV gali paliesti be išimties visus.

Lietuvoje pirmasis ŽIV atvejis buvo užfiksuotas prieš 34-erius metus, kai jūreivis iš uostamiesčio dėl itin prastos būklės buvo gydomas Kauno klinikose. Ištyrus jo kraują, buvo aptiktas sunkią jo būklę lėmęs ŽIV virusas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, vien nuo pirmojo ŽIV atvejo iki 2020 metų buvo nustatyta daugiau nei 3,5 tūkst. ŽIV užsikrėtimų. Didžioji užsikrėtusiųjų dalis Lietuvoje yra vyrai, tačiau daugėja ir pacienčių moterų, tarp viruso paliestųjų taip pat yra vaikų.

Testavimasis dėl ŽIV turėtų tapti įprasta praktika

Sekmadienį minimos Tarptautinės mirusiųjų nuo AIDS atminimo dienos bei artėjančios Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitės proga šiandien Lukiškių aikštėje Vilniuje vyksta šviečiamoji akcija. Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į testavimo dėl ŽIV svarbą, jos metu visiems norintiems atliekami nemokami greitieji ŽIV testai. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė, atvykusi atlikti testo, teigia, kad ŽIV nebėra socialinio užribio liga, o visos visuomenės problema, todėl testavimasis dėl ŽIV turėtų tapti įprasta rūpinimosi savo sveikata praktika.

„ŽIV ligą ir vėliausią jos stadiją AIDS mūsų visuomenėje vis dar lydi daugybė mitų ir stigmų, dėl kurių žmonės vengia išsitirti ir kreiptis pagalbos. Pagrindinė taisyklė, padedanti užkirsti kelią bet kokio viruso plitimui – nuolatinis testavimas, leidžiantis anksti nustatyti naujus atvejus. Visuomenėje jautrios temos dažnai yra lydimos stigmos ir baimių, todėl  labai svarbu apie jas kalbėti, neužmerkti akių prieš ŽIV infekciją, pasitikrinti ir paskatinti tai padaryti artimuosius ir draugus“, – sako G. Ropaitė-Beigė.

Pagalbos drąsiau kreipiasi vis daugiau žmonių

Kartu su Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuru „Vilnius sveikiau“ akciją organizuojanti nevyriausybinė ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų organizacija „Demetra“ jau daugiau nei 20 metų užsiima advokacijos veikla, teikia ŽIV profilaktikos ir integravimo į gydymą paslaugas, psichosocialinę pagalbą ir konsultacijas pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Organizacija turi didelę patirtį dirbant su švirkščiamąsias narkotines medžiagas vartojančiais, atsitiktinių lytinių santykių turinčiais žmonėmis, taip pat tais, kurie mano esantys užsikrėtę ŽIV.

Organizacijos vadovė Svetlana Kulšis pasakoja, kad vien šiais metais įstaigos iniciatyva greitaisiais testais dėl ŽIV ištirti jau daugiau nei 5,8 tūkst. gyventojų. Taip pat profilaktiškai išdalinta daugiau nei 28 tūkst. prezervatyvų, tiekiamų AIDS sveikatos apsaugos fondo (angl. AIDS Healthcare Foundation).

„Kai prieš 39 metus pirmą kartą buvo minima mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena, buvo sunku numatyti, kad dėl šios ligos pasaulyje mirs daugiau nei 33 milijonai žmonių, o 37 milijonai šiandien  gyvens su ŽIV. Tačiau laiku paskirtas antiretrovirusinis gydymas leidžia gyventi taip pat ilgai ir kokybiškai, kaip ir nesergant ŽIV. Tiesa, vaistus reikia vartoti visą gyvenimą, kaip ir sergant kita lėtine liga – cukriniu diabetu ar hipertenzija“, – sako asociacijos „Demetra“ vadovė S. Kulšis.

Statistika artėja prie Vakarų Europos

Naujausiais Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) duomenimis, pasaulyje gyvena daugiau nei 37,7 mln. ŽIV užsikrėtusių žmonių. Vien per 2020 metus užsikrėtė 1,5 mln. žmonių, iš kurių 150 tūkst. – vaikai. Tais pačiais metais, virusui progresavus į AIDS, užgeso 680 tūkst. gyvybių.  23 proc. pacientų užsikrėtė per nesaugius lytinius santykius. Vis dėlto šios neigiamos statistikos duomenys prieš mažiau nei 20 metų buvo bene dvigubai didesni, tad visuomenės švietimas, nuoseklus įvairių įstaigų ir specialistų darbas bei gydymosi skatinimas reikšmingai prisidėjo prie situacijos gerėjimo.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė pasakoja, kad Vakarų Europoje ŽIV dažniau užsikrečiama lytiniu būdu nei per nesteriliais instrumentais vartojamus švirkščiamuosius narkotikus. Lietuvoje stebimos panašios tendencijos.

„Ir testavimas dėl šio viruso tampa vis labiau prieinamas plačiajai visuomenei. Jei asmuo abejoja dėl savo būklės, gali lengvai išsitirti gydymo įstaigose arba testą įsigyti vaistinėje. Taip pat svarbu paminėti, kad mokslininkai kuria vakciną nuo ŽIV, todėl apsauga nuo viruso ateityje bus dar veiksmingesnė“, – priduria prof. L. Jančorienė.

Teigiama diagnozė neturi pakeisti gyvenimo 

Jungtinių Tautų iškeltas tikslas – iki 2030 metų įveikti ŽIV/AIDS epidemiją. Tačiau Lietuvoje apie savo ŽIV statusą daug žmonių dar net nežino. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai pabrėžia, kad negydomas virusas pamažu naikina žmogaus imunitetą ir jis praranda atsparumą įvairioms infekcinėms ligoms. Kuo anksčiau nustatomas virusas, tuo veiksmingesnis yra gydymas, o pacientai gali toliau gyventi savo įprastą gyvenimą.

„Kol kas ŽIV dar nėra išgydoma liga, tačiau gydymas iš esmės gali leisti apie ją pamiršti – reguliariai vartojant skiriamus vaistus  nebekyla grėsmė užkrėsti artimųjų. Vis dėlto,  šia akcija siekiame priminti, kad svarbiausia yra tirtis ne tik pajutus įtartinus simptomus, bet ir profilaktiškai“, – ragina G. Ropaitė-Beigė.

 

Informaciją apie galimybę atlikti testą dėl ŽIV rasite ŽIV testavimas – ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija (demetra.lt)

FacebookFacebook Messenger
Naujienos