Pirmojo karantino metu darbas iš namų daugeliui sukėlė tikrą sumaištį. Dabar jau išmokome su tuo gyventi, tačiau vis dar kyla klausimų ir nerimo, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir poilsio. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai teigia, kad jeigu įmonės darbuotojams suteikiamos geros, patogios ir kokybiškos darbo sąlygos, persikėlus į namus, tai gali tapti nemenku iššūkiu, veikiančiu ne tik mūsų sveikatą, bet ir patį įsitraukimą į darbą. Norint visą darbo dieną išlikti produktyviam ir geros savijautos, būtina tinkamai pasirūpinti savo darbo aplinka bei nepamiršti aktyvių pertraukų.

Šiuo laikotarpiu, kai didžiąją laiko dalį praleidžiame namie, sėdėjimas tampa didele našta pečių juostai ir nugarai. „Vilnius sveikiau“ specialistai dalijasi patarimais, kaip stiprinti savo fizinę sveikatą ir išskiria pagrindinius sveikatai palankaus darbo namuose principus:

• Norint, kad akys taip greit nepavargtų, kompiuterio ekranas turėtų būti nutolęs ištiestos rankos atstumu, o matomas vaizdas – akių lygyje.
• Pečiai dažnai įsitempia ne tik dėl netaisyklingos padėties, bet ir dėl emocinės įtampos, todėl sėdėdami turėtume reguliariai ir sąmoningai atpalaiduoti įsitempusius pečių juostos raumenis, juos pamasažuoti, pratempti, o alkūnes turime laikyti ant porankių bei sulenktas 90 laipsnių kampu.
• Nugara turi būti atremta į kėdės atlošą ir išlaikytas natūralus „S“ formos linkis, nes pasvirus į priekį galime sukelti įtampą ne tik nugaros raumenyse, bet ir užspausti pilvo ertmėje esančius organus, diafragmą.
• Nepamirškime kvėpuoti giliai, ramiai ir „pilnais plaučiais“. Kvėpuokime, kad kilnotųsi pilvas, bet ne krūtinė, taip masažuosime pilvo ertmėje esančius organus bei treniruosime diafragmos raumenis.
• Nepamirškime ir savo kojų. Jos turi būti sulenktos 90 laipsnių kampu, kad tolygiai pasiskirstytų kūnui tenkančios apkrovos, pėdos turi pilnai remtis į grindis, taip suteikdamos daugiau stabilumo.
• Reguliariai keiskime sėdėjimo padėtį su stovėjimo padėtimi: sėdėkime 1 val., stovėkime 10 min., atlikime keletą pratimų, prasitempkime ir vėl dirbkime sėdėdami.

„Vilnius sveikiau“ specialistai pabrėžia, kad fiziškai aktyvus žmogus yra 20 proc. produktyvesnis, turi mažesnį polinkį į priklausomybes, rečiau serga lėtinėmis ligomis. Fizinis aktyvumas pagerina plaučių ir virškinamojo trakto sistemos darbą, neleidžia nykti raumenims ir kaulams, ypač svarbu, kad reguliariai sportuojantys žmonės smarkiai pagerina savo psichologinę būseną.