Buvimas gryname ore yra neatsiejama geros vaiko sveikatos dalis, o aktyvi veikla lauke treniruoja ne tik smulkiąją, bet ir stambiąją mūsų mažųjų motoriką. „Vilnius sveikiau“ Ikimokyklinio ugdymo įstaigų visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus koordinatorė Aušrinė Smaleckaitė teigia, kad vaikui leidžiant laiką kieme gaunama didelė nauda ne tik fizinei, bet ir psichinei mažųjų sveikatai, kas ypač aktualu šiandieninės pandemijos akivaizdoje. Pastebima, kad žiemą vaikai kieme praleidžia gerokai mažiau laiko dėl dažnai nepagrįstos tėvų baimės, kad vaikas sušals. Vis dėlto specialistė ramina: „Nėra blogo oro, tik nepakankama, per šilta ar netinkamai parinkta apranga“.

Kaip dažnai reikia vesti darželinukus į lauką?

Remiantis numatytomis Lietuvos higienos normomis ir specialistų rekomendacijomis, vaikas kasdien pabūti lauke turi bent du kartus (geriausiai – šviesiu paros metu), žinoma, išskyrus atvejus, kai oro sąlygos nėra tinkamos: oro temperatūra lauke žemesnė kaip minus 12 ˚C; vėjo greitis didesnis kaip 2 m/sek ar esant kitoms sudėtingoms oro sąlygoms kaip stiprus lietus, snygis, pūga, kruša ir pan.

Kokios dažniausios aprangos klaidos?

• Dažnai daugiausiai dėmesio skiriama kūno aprangai, bet per mažai galūnių nuo šalčio apsaugai. Rankų ir kojų pirštai, ausys ir skruostai – dažniausiai nušąlančios kūno vietos, todėl svarbu teisingai pasirinkti šias vietas pridengiančius rūbus, veido odą galima patepti kremu, kurio sudėtyje nėra vandens.
• Apsirengiama šiltai, tačiau taip, kad sudėtinga matyti ir girdėti, kas vyksta aplink. Apranga turi nesumažinti regėjimo kampo ir netrukdyti girdėti.
• Naudojami dirbtinio pluošto audiniai, kurie prastai garina drėgmę. Nuo pasirinktų medžiagų priklauso, ar bus patogu ir kaip jausis bei kvėpuos oda.
• Vaikas aprengiamas keliais storais sluoksniais. Taip prarandama galimybė kelis iš sluoksnių nusivilkti esant viduje ar pakilus oro temperatūrai lauke. Vaikas perkaista, suprakaituoja ir sušąla greičiau. Padidėja tikimybė susirgti peršalimo ligomis.
• Renkantis striukę ar paltą vyrauja klaidinga nuomonė, kad kuo drabužis sunkesnis, tuo jis šiltesnis. Daugiausia šilumos suteikia drabužiai, kurie užpildo sudėtyje turi daugiau pūkų.

Patarimai

• Pirštines rinkitės natūralaus pluošto – kailines, vilnones, laisvesnes ir geriau – kumštines.
• Batus apaukite puse dydžio didesnius, laisvesnius. Svarbu, kad padas būtų grublėtas, vidinė medžiaga pagaminta iš natūralių medžiagų, o išorinė – atspari drėgmei.

DRABUŽIAI:

• Laisvesni, nevaržantys judesių. Ypač svarbu drabužius sluoksniuoti. Apatinis ir vidurinis sluoksniai turėtų būti iš natūralaus pluošto (vilnos, šilko, medvilnės), viršutinis – neperpučiamas ir neperšlampamas.
• Prisiminkite taisyklę: „nuo ploniausio iki storiausio“. Pradėkite nuo lengvų plonų marškinėlių, ant jų vilkitės švarką ar megztinį, ant jo – liemenę, o pabaigoje – jau lauko drabužį.
• Vaikams parinkite merino vilnos apatinius ir vidurinius drabužius.  Ši vilna yra net 7 kartus plonesnė už kitų veislių avių vilną, puikiai šildo ir yra maloni dėvėti. Ji „neduria“ ir yra tinkama net kūdikiams ir jautrią odą turintiems vaikams.
• Jei vaiką rengiate sijonu ar suknele, maukite šiltesnes pėdkelnes arba plonos ir šilumą sulaikančios merino vilnos tampres.
• Atminkite – kuo lauke mažiau judėsite, tuo daugiau šiltų drabužių ir/ar jų sluoksnių reikės.
• Spaudžiant stipriam šaltukui lauke būkite neilgai, nuolat judėkite ir vis grįžkite į patalpas pasišildyti.
• Sudrėkus, sušlapus drabužiams, kuo greičiau grįžkite į šiltą vietą ir  pasikeiskite į sausus.