COVID-19 virusas į organizmą dažniausiai patenka per nosį, burną, viršutinius kvėpavimo takus, rečiau per akių junginės gleivinę ir sukelia kvėpavimo takų pažeidimą. Liga gali pasireikšti lengva arba sunkesne forma – gali išsivystyti sunkus plaučių uždegimas, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, ūmus širdies pažeidimas ir septinis šokas. O rūkymas ar su tuo susijęs? Į klausimą atsako ir savo žiniomis dalijasi Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė, gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė.
Ar yra ryšys tarp tabako vartojimo ir COVID-19 pandemijos?
Naujausiame prancūzų profesoriaus, mokslų daktaro Ivano Berlino ir bendraautorių moksliniame komentare atkreipiamas dėmesys, kad iki šiol yra išspausdinti 6 moksliniai straipsniai, kuriuose pateikiamas rūkymo paplitimas tarp COVID-19 liga sergančių pacientų.
Kinų Guangdžou kvėpavimo takų sveikatos instituto mokslininko Wei-jie Guano ir bendraautorių tyrime, kuriame dalyvavo daugiausiai pacientų, buvo palyginti sunkūs (N=173) ir nesunkūs (N=926) COVID-19 atvejai. Dabartinių ir buvusių rūkalių procentas buvo didesnis tarp sunkių atvejų, t. y. 17 proc. ir 5 proc. daugiau nei tarp nesunkių, t. y. 12 proc. ir 1 proc.
Dar svarbiau, kad tarp tų, kurie pateko į kritinę situaciją – intensyviosios terapijos skyrių ir buvo prijungti prie plaučių ventiliavimo aparatų arba mirė, rūkančių dalis buvo didesnė nei tarp tų, kurie tokių pavojingų komplikacijų nepatyrė, t. y. atitinkamai 26 proc. ir 12 proc.
Kitas kinų mokslininkas Liu Wei ir bendraautoriai savo tyrime atskleidė, kad rūkymas yra susijęs su COVID-19 pneumonijos progresavimu, o pavojus patirti plaučių uždegimo progresavimą yra 14,3 karto didesnis rūkantiems asmenims, remiantis analizėmis ir kitais svarbiais sveikatos rodikliais.
Fei Zhou ir bendraautoriai Uhane atliktame tyrime tarp mirusiųjų nuo COVID-19 taip pat nustatė šiek tiek daugiau rūkalių (9 proc., 5/54) nei tarp išgyvenusių asmenų (6 proc., 9/137).
Neseniai graikų toksikologijos laboratorijos specialistų atliktoje sisteminėje tyrimų apžvalgoje vertinti 5 klinikinių tyrimų rezultatai ir pateikta išvada, kad rūkymas greičiausiai yra susijęs su neigiama COVID-19 ligos eiga ir sunkesnėmis komplikacijomis.
Ir atvirkščiai, trumpoje italų mokslininko G. Lippi ir JAV tyrėjo B. M. Henry metanalizėje nenustatyta, kad rūkymo būklė būtų susijusi su COVID-19 sunkumu, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad daugelio iki šiol atliktų tyrimų dalyvių skaičius yra labai mažas, tyrimai tebeaprašomi, todėl dar negalima įvertinti specifinio rūkymo poveikio COVID-19 ligos progresijai.
Tačiau akivaizdu, kad lėtinės ligos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL), diabetas ir koronarinė širdies liga, yra labiau paplitusios tarp sunkių COVID-19 atvejų, o rūkymas yra vienas iš šias ligas sukeliančių veiksnių. Todėl nikotino ir tabako poveikį tiriantys mokslininkai bei sveikatos priežiūros bendruomenė negali ignoruoti šių signalų, kadangi mokslininkai jau yra įrodę, kad tabako dūmų poveikis yra pagrindinis plaučių ligų rizikos veiksnys, o įprastų ar elektroninių cigarečių, pypkės ir ypač kaljano rūkymas kelia pavojų susirgti bakterinėmis ir virusinėmis ligomis.
Kodėl šis naujas virusas daug pavojingesnis žmonėms nei kiti virusai?
Tam yra dvi priežastys.
- Receptoriai, per kuriuos patenka virusas.
Žinoma, kad SARS-CoV-2 patenka į žmogaus ląsteles per AKF2 receptorius. Pasirodo, vaikų ir jaunų žmonių organizme daugiau šių receptorių yra viršutiniuose kvėpavimo takuose (nosyje, burnoje, nosiaryklėje, ant liežuvio), o su amžiumi šių receptorių daugėja apatiniuose kvėpavimo takuose – trachėjoje, bronchuose ar plaučių alveolėse. Neseniai įrodyta, kad rūkančių ar praeityje rūkusių asmenų plaučiuose AKF2 receptoriai labiau sutelkti plaučiuose, palyginus su nerūkusiais, nepaisant jų amžiaus, lyties ar rasės.
Tai leidžia paaiškinti, kodėl vyresniems žmonėms viruso vartai, per kuriuos jis patenka į organizmą, yra sutelkti plaučiuose. Todėl vaikams ir jauniems žmonėms virusas gali pasireikšti peršalimu ar gripo simptomais, o vyresniems gali sukelti plaučių uždegimą.
Tai yra vienas iš organizmo mechanizmų, tačiau imuninė sistema turėtų mokėti reaguoti į virusą nesvarbu, per kur jis patenka.
- Natūralus imuninis senėjimas yra susijęs su amžiumi ir lėtinėmis ligomis.
Vyresnių ir lėtinėmis ligomis sergančių žmonių imuninė sistema ne taip operatyviai ir adekvačiai sureaguoja į naują grėsmę. Imuninė sistema taip pat ima senti. Per visą gyvenimą specifinis imuninis atsakas susiduria su daugeliu lėtinių virusinių infekcijų, tokių kaip herpes, citomegalo ar Ebšteinos-Baro virusas, imuninė sistema nuolat tvarkosi su virusais, kad jie netaptų pavojingi – kontroliuoja juos, tačiau imuninis atsakas nėra beribis, naujų imuninės sistemos „kareivėlių – šauktinių“ su amžiumi mažėja, todėl imuninės sistemos gebėjimas reaguoti į naujas grėsmes menksta. Įrodyta, kad sportuoti nors 30 minučių per dieną yra nepaprastai naudinga ypač vyresnių žmonių imuninei sistemai.
Tos lėtinės ligos, kurios ,,dirgina“ imuninę sistemą, t. y. LOPL, bronchų astma, diabetas, arterinė hipertenzija ir aterosklerozė, yra susijusios su sunkesne ligos eiga. Pavyzdžiu, LOPL yra labai susijusi su ilgalaikiu rūkymu. Dėl rūkymo kvėpavimo takų epitelio ląstelėse neišvengiamai kaupiasi pažaidos, vystosi lėtinis uždegimas, imuninės sistemos arsenalas yra nukreipiamas ten, kur reikia susitvarkyti su lėtinėmis pažaidomis. Tuo pat metu, sergant lėtinėmis ligomis, imuninė sistema bando save kontroliuoti, kad ne per stipriai reaguotų, nes kitaip žmogus, sergantis LOPL, iš karto mirtų nuo stipraus uždegimo, todėl imuninė sistema priversta slopinti savo atsaką. Vyresnių ar lėtinėmis ligomis sergančių asmenų organizme, visų pirma, dėl imuninio senėjimo yra mažiau ,,karių“, kurie gali virusą pasitikti, o antra – dėl imunosupresijos imuninė sistema ,,neužsikuria“ ir leidžia šėlti naujam patekusiam virusui, pavyzdžiui, SARS-CoV-2, o kai ji sureaguoja, tada jau smūgiuoja ir vystosi abipusis, labai stiprus, nekontroliuojamas plaučių uždegimas, kuris gali virsti ir sepsiu.
COVID-19 pacientui svarbu gera kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sveikata, kad jis galėtų teigiamai reaguoti ir sėkmingai atsigauti po ligos.
Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, kad sumažinus tabako gaminių, įskaitant ir kaljano, paklausą, bus sušvelninti su šiais produktais susiję socialiniai susibūrimai, padedantys plisti virusui.
Kodėl dabar tinkamas metas atsisakyti tabako ir kaljano vartojimo?
Tabako vartojimas stipriai padidina daugelio sveikatos problemų, įskaitant kvėpavimo takų (pavyzdžiui, plaučių vėžio, tuberkuliozės ir LOPL) ir širdies bei kraujagyslių, išsivystymo riziką. Mintis mesti vartoti tabaką yra puiki ir šiuo metu tai gali būti ypač svarbu siekiant sumažinti COVID-19 sukeliamą žalą. Atsisakius judesio ,,ranka–burna“ išvengiama burnos lietimo pirštais. Be to, manoma, kad metus rūkyti kvėpavimo ir širdies funkcija iškart jaučia teigiamą poveikį. Tai gali padidinti COVID-19 pacientų gebėjimą reaguoti į infekciją ir potencialiai sumažinti sunkių simptomų atsiradimo riziką.
Informuojame, kad Vilniaus visuomenės sveikatos biuras vykdo pagalbos metantiems rūkyti programą ,,Tu gali mesti rūkyti“. Kiekvieną pirmadienį 19 val. nuotoliniu būdu suaugusiesiems grupėje vyksta praktiniai nemokami užsiėmimai, kurių metu taikome kognityvinės elgesio terapijos pratimus, dėmesingumui lavinti skirtas sąmoningumo praktikas, paaiškiname apie medikamentinio rūkymo nutraukimo galimybes, o svarbiausiu veiksniu laikome grupės narių vienas kito palaikymą per įsipareigojimą, bendrumą ir atjautą.
Registruokitės elektroniniu paštu
Programos vadovė – pagalbos metantiems rūkyti specialistė dr. Viktorija Andrejevaitė.
Informacija telefonu 8 682 94 236.
