2021 gegužės 31 d. Pirmadienis
Kokias mąstymo klaidas daro rūkantieji ir kaip jas atpažinti?

Nikotino vartojimas sukelia psichologinę ir fizinę priklausomybę. Todėl nepaisant to, kad visi puikiai supranta rūkymo keliamus pavojus, daugelis ir toliau nenutraukia rūkymo, net ir susidūrę su sunkių ligų ar negalios grėsmėmis.

Tam tikri stiprūs įsitikinimai, nuostatos apie rūkymo teikiamą naudą bei fiziologinė priklausomybė nuo nikotino dažniausiai trukdo mesti rūkyti arba sukelia atkrytį, kai metus rūkyti po kiek laiko vėl pradedama. Šiandien, gegužės 31 d., minint Pasaulinę dieną be tabako, pristatome, kokias pagrindines mąstymo klaidas daro rūkantieji.

Rūkantieji pervertina savo galimybes nesusirgti

Norint suprasti su sveikata susijusį rizikos vertinimą, reikėtų atsižvelgti į tris skirtingus elementus:

  1. suvokiamą pažeidžiamumą
  2. prevencinį veiksmingumą
  3. nepagrįstą optimizmą

Suvokiamu pažeidžiamumu vadiname asmens atsakomybę už pasekmes sveikatai dėl savo elgesio. Didelį pažeidžiamumą turintys rūkoriai yra labiau motyvuoti, dažniau įsitraukia į pagalbos metantiems rūkyti programas ir dažniau patys bando nutraukti rūkymą. Pavyzdžiui, vėžiu sergantys pacientai, turintys aukštą suvokiamą pažeidžiamumą, paprastai rodo didesnę motyvaciją mesti rūkyti ir geresnį sėkmės rodiklį.

Prevencinis veiksmingumas susijęs su asmens įsitikinimu, kad jis gali atlikti prevencinius veiksmus (pvz., sportuoti), kad gautų naudos sveikatai. Asmenys, turintys aukštą prevencinį veiksmingumą mano, kad jų sprendimai (pvz., mesti rūkyti) iš tikrųjų išsaugos jų būsimą sveikatą.

Galiausiai, nepagrįstas optimizmas – įsitikinimų rinkinys, kuris verčia žmones manyti, kad jie yra nepažeidžiami potencialios rizikos šaltinio (pvz. tabako). Šie žmonės pasižymi klaidingu įsitikinimu, jog jie gali kontroliuoti savo pasirinkimus (pvz. rūkymą). Šis šališkumas skatina žmones nuvertinti rūkymo sukeliamą riziką, kai jie galvoja apie save, tačiau jie yra realistiškesni (arba pesimistiškesni), kai mąsto apie kitų žmonių elgesį. Tai galima apibūdinti dažnai girdimais pavyzdžiais ,,Taip, rūkymas kenkia, bet ne man”, ,,Aš galiu sustoti kada noriu“ arba „Kadangi mano senelis mirė 80 metų, rūkydamas 20 cigarečių per dieną, aš turiu gerų genų, todėl manęs nepaveiks“.

Manoma, kad ši optimistinė iliuzija yra dviejų skirtingų procesų tai yra kontrolės ir savivertės suvokimo rezultatas. Įsitikinimas, kad ,,Aš galiu kontroliuoti rūkymą” veda į klaidingą įsitikinimą, kad galėsiu sustoti, kai norėsiu. Tokiu būdu žmonės priskiria rūkymą kaip kontroliuojamą ir lengvai nutraukiamą elgesį. Tik vėliau, po pakartotinių nesėkmingų bandymų mesti rūkyti, supranta, kad yra priklausomi nuo nikotino.

Rūkymas teikia malonumą

Kita dažna mąstymo klaida, su kuria susiduriama praktikoje, tai asmens įsitikinimas, kad rūkymas teikia malonumą. Svarbu suprasti, kad nutraukus rūkymą žmogus patiria abstinencijos sindromą. Todėl jis vėl užsirūko ne tam, kad pajaustų malonumą, bet tam, kad nejaustų diskomforto.

Pradžioje žmogaus smegenys „išmoksta“ rūkyti ir gauti apdovanojimą – geros jausenos molekulę dopaminą, o susiformavus priklausomybei, smegenys siunčia signalus užsirūkyti, kai dopamino ir kitų nuotaikos hormonų koncentracija sumažėja ir asmuo negali normaliai funkcionuoti, tai yra jaučiais blogai.

Tiesa, reikėtų nepamiršti, jog abstinencijos simptomai visiems gali pasireikšti skirtingai – nuo švelnaus susierzinimo iki labai stipraus nerimo ir pykčio bei kitų fizinių simptomų. Todėl siekiant atpratinti smegenis nuo rūkymo, svarbu naudoti vaistus rūkymo nutraukimo gydymui, kuriuos gali išrašyti šeimos ar kiti gydytojai.

Jei noriu mesti rūkyti, turiu būti motyvuotas

Įsitikinimas, kad ,,Norint mesti rūkyti reikia būti motyvuotam ” taip pat yra tik iš dalies teisingas. Visų priklausomybių gydyme svarbiausia keisti elgesį – parengti metimo planą bei veiksmų planą. Jei nepasiseks, įsipareigoti sau ir (jei yra galimybė) grupei arba kitam svarbiam asmeniui, laikytis taisyklės ,,Šiandien nerūkau”, ar kreiptis pagalbos į kognityvinės elgesio terapijos specialistą.

Nauji elgesio pokyčiai tarsi uždega vidinę motyvaciją ir sukuria naujus įsitikinimus ,,Aš galiu bandyti mesti rūkyti tiek, kiek reikės”, ,,Aš galiu išbūti su stipriomis emocijomis ir neužsirūkyti”, ,,Aš galiu kreiptis pagalbos” ,,Aš kontroliuoju savo elgesį su permaininga sėkme, netobulai”, ,,Dėl aukštesnio tikslo (savo sveikatos, šeimos, ekonominio saugumo ar kt.) aš galiu išbūti su sunkumu ir neberūkyti”.

Keletas faktų, pagrįstų tyrimais:

  • Patvirtinta hipotezė, jog rūkalių smegenys kuria optimistines iliuzijas, galinčias pateisinti ir palaikyti žalingą elgesį – cigarečių vartojimą.
  • Įrodyta, kad rūkoriai yra linkę pervertinti prevencinių priemonių, pavyzdžiui, vitaminų vartojimo ar sportavimo, veiksmingumą, siekiant sumažinti rūkymo žalą.
  • Tarp rūkančiųjų, moterys labiau nei vyrai linkusios nuvertinti rūkymo sukeliamą ilgalaikį poveikį sveikatai, o pagrindiniai rūkymo motyvai buvo baimė priaugti svorio ir nesusitvarkyti su patiriamu stresu rūkymo nutraukimo metu.
  • Asmuo gali priimti nepalankius sau sprendimus – tęsti rūkymą – ne tik tada, kai tikslingai manipuliuojama mintimis ir emocijomis (pvz. vykdant rinkodaros veiksmus per reklamą). Bet ir tada, kai yra susiformavę kognityviniai iškraipymai ir šališki įsitikinimai.
  • Rūkantieji yra linkę nuvertinti tiek ilgalaikę, tiek trumpalaikę tabako vartojimo riziką. Todėl rūkančiųjų sprendimą dažniausiai lemia išankstiniai jausmai, kuriuos sukelia ankstesnės patirtys ir įsitikinimai.
  • Tik 15 proc. žmonių, kasdien surūkančių mažiau nei cigaretę per dieną, mano, kad per 5 metus gali tapti priklausomais nuo nikotino.
  • 32 proc. stiprią priklausomybę turinčių rūkančiųjų mano, kad per 5 metus jie vis tiek rūkys, o 68 proc. tikisi, kad mes rūkyti.

Nesumenkinkime šios žmogaus psichikos ir fizinę sveikatą veikiančios medžiagos poveikio lygindami ją su kitomis – tinkamai įvardinkime priklausomybės nikotinui problemą ir jos sprendimo būdus, nes tai nėra TIK ,,blogas įprotis”. Mesti rūkyti yra sunku, tačiau verta bandyti tol, kol pasiseks, net kelias dešimtis kartų!

Kviečiame prisijungti prie metančių rūkyti programos Vilniaus visuomenės sveikatos biure jau šiandien. Registracija el.paštu nerukau@vvsb.lt arba telefonu 868294236“

FacebookFacebook Messenger
Naujienos