2021 liepos 28 d. Trečiadienis
Pasaulinė hepatito diena – kaip apsisaugoti nuo šio grėsmingo viruso?

„Vilnius sveikiau“ primena, kad kasmet liepos 28 d. minime Pasaulinę hepatito dieną, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į hepatitų keliamą pavojų sveikatai. Šių metų tema – „Hepatitas negali laukti“, kuri primins tikrąsias hepatitų grėsmes ir kodėl jiems išplitus reaguoti būtina nedelsiant.  

Hepatitas yra kepenų uždegimas, kurį dažniausiai sukelia virusinė infekcija. Infekcinius hepatitus sukelia A, B, C, D ir E virusai, kurie skiriasi įvairiais plitimo būdais, skirtingais inkubaciniais laikotarpiais, ligos vystymusi ir jos sudėtingumu, laboratoriniais žymenimis bei profilaktikos priemonėmis.

Užsikrečiama skirtingais būdais  

Virusiniais hepatitais B ir C užsikrėsti galima per kraują: darant tatuiruotes, veriant auskarus, atliekant medicinines procedūras nesteriliais instrumentais, vartojant švirkščiamuosius narkotikus ir dalijantis užkrėstais švirkštimosi įrankiais, naudojant užsikrėtusio asmens asmeniniais daiktais kaip skutimosi mašinėlė, manikiūro reikmenys ir pan. Užsikrėtusi motina virusą gali perduoti ir savo kūdikiui. Hepatitu B užsikrėsti galima per lytinius santykius, tačiau hepatito C infekcija heteroseksualių lytinių santykių metu perduodama retai (perdavimo rizika maža – apie 5 proc.). Hepatito D viruso perdavimo būdai yra tokie pat kaip ir hepatito B. Hepatitas A yra viena iš maistu plintančių infekcijų. Užsikrečiama per maistą, vandenį bei aplinką. Hepatitu E dažniausiai užsikrečiama per užterštą vandenį, kurį savo fekalijomis užteršia sergantis žmogus, rečiau – per maistą.

Su hepatitu susijusių mirčių galima išvengti

Naujausiais PSO duomenimis, visame pasaulyje 354 milijonai žmonių yra užsikrėtę hepatitais B ir C. Europos regione tai paveikia atitinkamai 14 ir 12 milijonų žmonių ir yra viena iš pagrindinių kepenų cirozės ir kepenų vėžio priežasčių. Dėl to Europos regione kasmet miršta daugiau kaip 107 000 žmonių, ko būtų galima išvengti visus kūdikius skiepijant nuo hepatito B ir laiku ištyrus bei gydant hepatito B ir C infekcijas.

Pati efektyviausia apsauga nuo virusinių hepatitų A ir B – skiepai

Skiepai nuo hepatito A. Suaugusiesiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės. Antrąja doze skiepijama praėjus 6–36 mėnesiams po pirmosios. Daugiau nei 95 proc. suaugusiųjų organizme per 4 savaites po pirmos dozės susiformuoja apsauginiai antikūnai.

Skiepai nuo hepatito B. Visaverčiam povakcininiam imunitetui užtikrinti ir norint apsisaugoti nuo galimos infekcijos reikia trijų skiepų dozių: po pirmosios vakcinos dozės antroji dozė švirkščiama po 1 mėnesio, o trečioji – po 6 mėnesių. Lietuvoje nuo 1998 m. hepatito B vakcina pradėti skiepyti visi naujagimiai. Gavus visą vakcinos kursą susidaro ilgalaikė apsauga mažiausiai 10–15 metų, o kai kuriais atvejais – visam gyvenimui.

Skiepų nuo hepatito C, E virusų nėra, todėl svarbu  mažinti rizikos veiksnius, kurie didina tikimybę susirgti ir reguliariai tikrintis sveikatą.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinių hepatitų?

  • Asmenims, kuriems buvo perpiltas kraujas / kraujo produktai iki 1993 m.
  • Asmenims, kuriems buvo atliktos chirurginės operacijos (taip pat Cezario pjūvis) arba invazinės procedūros.
  • Asmenims, kuriems dėl neaiškių priežasčių yra padidėjęs kepenų fermentų kiekis.
  • Pacientams, kuriems taikoma hemodializė.
  • Organų, audinių, kraujo ar kraujo komponentų donorams.
  • Sergantiems hemofilija ir kitomis kraujo ligomis.
  • Asmenims po organų transplantacijos.
  • Medicinos įstaigų darbuotojams.
  • Nėščiosioms.
  • Vaikams, kurių motinos nėštumo ar gimdymo metu sirgo virusiniu hepatitu.
  • Asmenims, kurių šeimos nariui diagnozuotas hepatitas.
  • Turėjusiems daug lytinių partnerių (daugiau nei 1 per 12 mėn.).
  • Infekuotiems ŽIV infekcija.
  • Nors kartą vartojusiems švirkščiamuosius narkotikus.
  • Buvusiems įkalinimo įstaigoje.

Norėdami atlikti tyrimą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba atlikite tyrimą laboratorijoje. Dėl hepatito C galima išsitirti savarankiškai, naudojant greituosius testus. Testus įsigyti galima vaistinėse.

Hepatitų klasifikacija ir skirtumai

Simptomai Ligos perdavimo būdas Inkubacinis periodas Ligos nustatymas
Hepatitas A Karščiavimas, silpnumas / nuovargis, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, sąnarių skausmas, patamsėjęs šlapimas, pakitusi išmatų spalva, gelta Fekalinis-oralinis plitimo būdas (į maistą ar vandenį hepatito A virusas patenka su užsikrėtusio asmens išmatomis) 15–50 dienų Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais (tiriamos išmatos, kraujas, kepenų punktatai)
Hepatitas B 50–60 proc. užsikrėtusiųjų virusine hepatito B infekcija niekuo nesiskundžia ir jaučiasi gerai. Po tam tikro laiko pasireiškia didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, akių ir odos pageltimas Lytinio kontakto metu; per kraują; iš motinos vaikui (užsikrėtusi motina gali perduoti virusą neštumo ar gimdymo metu savo vaikui) 45–160 dienų Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs virusine hepatito B infekcija, reikia atlikti kraujo tyrimą, kuriame ieškoma virusinio hepatito B serologinių žymenų
Hepatitas C Simptomai dažniausiai pasireiškia vidutiniškai praėjus 7–8 savaitėms po užsikrėtimo. Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, apetito stoka, pykinimas Per kraują; užsikrėtusi motina gali perduoti kūdikiui; heteroseksualių santykių metu 14–180 dienų Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs, reikia atlikti kraujo tyrimą. Kraujyje nustatomi specifiniai hepatito C žymenys, rodantys užsikrėtimą.
Hepatitas D Dažniausi simptomai: didelis bendras silpnumas, sąnarių skausmas, apetito stoka, pykinimas, kartumas burnoje, karščiavimas, skausmas ar diskomfortas dešinėje pašonėje, o sergant geltine forma – patamsėjęs šlapimas (alaus spalvos), pageltę akių obuoliai bei oda Lytinio kontakto metu; per kraują; iš motinos vaikui (užsikrėtusi motina gali perduoti virusą neštumo ar gimdymo metu savo vaikui) 42–180 dienų (koinfekcijos atveju);

14–56 dienos (superinfekcijos atveju)

Norint sužinoti, ar žmogus užsikrėtęs, reikia atlikti kraujo tyrimą. Hepatito D viruso infekcija diagnozuojama nustatant specifinius imunologinius žymenis prieš hepatito D virusą
Hepatitas E Pykinimas, silpnumas, pilvo skausmai, apetito netekimas, sąnarių skausmas, odos niežulys, gelta (pageltusi oda ir akys),  padidėjusios kepenys (hepatomegalija) ir skausmas dešinėje pašonėje

 

Fekalinis-oralinis perdavimo būdas 15–64 dienos Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais (tiriamos išmatos, kraujas, kepenų punktatai)

FacebookFacebook Messenger
Naujienos