Paskutinę balandžio savaitę visame pasaulyje minima Imunizacijos savaitė, kurios tikslas yra didinti visuomenės supratimą apie vakcinacijos svarbą bei skatinti skiepytis nuo ligų, kurias efektyviausiai suvaldo vakcinos. Šimtmečiais vykdomų tyrimų bei daugybės pasaulio mokslininkų dėka šiandien vakcinomis galime kontroliuoti beveik 30 ligų. Šių metų imunizacijos savaitės tema – „Ilgas gyvenimas visiems“ (ang. k. „Long Life for All“).

Šiek tiek istorijos

Jau daugiau nei du šimtmečius vakcinos padėjo žmonėms pasirūpinti savo sveikata – nuo ​​pačios pirmosios vakcinos 1796 m., sukurtos apsaugoti nuo raupų, iki naujausių vakcinų, naudojamų COVID-19 pandemijos prevencijai. Vertėtų pridurti, kad vakcinų vertė pasaulyje matuojama daugiau nei suleistų dozių skaičiumi.

Vakcinos yra viena didžiausių visų laikų mokslo naujovių. Praėjusį šimtmetį vakcinos priartino mus prie poliomielito pabaigos ir padėjo išnaikinti raupus. Dėl vakcinų šiandien milijardai žmonių gyvena sveiką gyvenimą, apsisaugodami nuo ligų, kurias galima suvaldyti skiepais, pavyzdžiui, tymų ir kokliušo.

Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis, skiepai kasmet išsaugo milijonus gyvybių ir yra plačiai pripažįstama kaip sėkmingiausia ir ekonomiškai efektyviausia sveikatos intervencija.

Vakcinacijos situacija Lietuvoje

Lietuvoje nemokamai, tai yra Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, vaikai skiepijami nuo 14-os užkrečiamųjų ligų pagal Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Jei dėl tam tikrų priežasčių vaiką pavėluota paskiepyti, tėvams tereikia su juo kreiptis į savo šeimos gydytoją ir vaikas bus skiepijamas pagal individualų skiepijimų kalendorių.

PSO rekomenduoja išlaikyti ne mažesnes kaip 90 proc. vaikų skiepijimo apimtis visoje Lietuvoje ir kiekvienoje savivaldybėje, o nuo tymų ir raudonukės – ne mažesnes kaip 95 proc., jeigu vaikų paskiepijama mažiau, mūsų nebesaugo kolektyvinis imunitetas.

Deja, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitos 2020 metų duomenys parodė, kad Vilniuje stebimos nepakankamos 2 metų vaikų tymų, epideminio parotito ir raudonukės imunizacijos pirma vakcinos doze (toliau – MMR1) apimtys – tai buvo vienas iš mažiausių rodiklių Lietuvoje. Nors 2020 m. sergamumas minėtomis ligomis beveik nefiksuotas, kas atspindi COVID-19 pandemijos metu taikytas karantino priemones, tačiau, grįžtant įprastoms gyvenimo sąlygoms ir esant nepakankamoms skiepijimo apimtims, šių ligų plitimo visuomenėje rizika – didelė.

Be to, stebint paskutinių duomenų Vilniaus miesto COVID-19 ligos imunizacijos apimtis, matome kad šiuo metu paskiepytų nuo COVID-19 Vilniaus m. savivaldybės gyventojų dalis – 69,6 proc., Lietuvoje – 69,8 proc. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos skiepijimo nuo COVID-19 apimtys (70 proc.) dar nepasiektos.

Kaip kuriamos vakcinos?

Šiais laikais turime vakcinas nuo daugelio ligų, tačiau svarbu paminėti, kad pasaulyje nuolat vykdomi tyrimai, siekiant sukurti vakcinas nuo daugiau užkrečiamųjų ligų. Neseniai sukurtos vakcinos nuo Ebolos viruso bei koronoviruso sukeliamos ligos. Tebevykdomi tyrimai siekiant sukurti vakciną, kuri apsaugotų nuo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).

Vakcinų kūrimo procese dalyvauja mokslininkai iš įvairių šalių, tokių kaip JAV, Argentinos, Brazilijos, Vokietijos, Indijos, Saudo Arabijos, Pakistano ir kitų. Daugiacentrių tyrimų poreikis yra akivaizdus kuriant vakciną dėl kelių priežasčių: vakcinų saugumas, toleravimas ir veiksmingumas turėtų būti nustatomi iš skirtingų geografinių vietovių, etninių grupių, paplitimo ir viruso atmainų, cirkuliuojančių šiose srityse.

Faktai apie vakcinų naudą:

• Didžiausi laimėjimai visuomenės sveikatos srityje – ne tik raupų išnaikinimas pasaulyje, bet ir 2002 m. Europos regiono, kaip „laisvo“ nuo poliomielito sukėlėjo, sertifikavimas. Nuo tų metų Europos regione neregistruota šio susirgimo atvejų, tačiau, pasak PSO, kol poliomielito viruso cirkuliacija pasaulyje nėra sustabdyta, visos šalys turi išlikti budrios dėl įvežtinės poliomielito rizikos. Lietuvoje paskutinis poliomielito atvejis užregistruotas 1972 m.
• Tėvai gali mažiau jaudintis, kad jų vaikai gali susirgti ligomis, kurios kažkada kankino praėjusias kartas. Per pastaruosius du dešimtmečius daugiau nei 1,1 milijardo vaikų buvo paskiepyti, kasmet išgelbėjant 4–5 milijonus gyvybių ir per pusę sumažinant vaikų mirčių skaičių.
• Vakcinos yra viena įtakingiausių visų laikų mokslo naujovių, padedančių apsaugoti žmonių kartas nuo infekcinių ligų visą jų gyvenimą. Daugiau nei 200 metų trukusių tyrimų, pasaulinio bendradarbiavimo ir griežtų bandymų darbas leido sukurti saugias ir veiksmingas vakcinas nuo daugiau nei 25 ligų.
• Vakcinos nuo įprastų ligų, pvz., tymų, viduriavimo ligų ir pneumonijos, leidžia daugiau vaikų visame pasaulyje gyventi ilgesnį ir visavertiškesnį gyvenimą. Kitos vakcinos, pavyzdžiui, apsaugančios nuo gripo ar gimdos kaklelio vėžio, palaiko žmonių sveikatą, kad jie galėtų eiti į darbą, keliauti ir praleisti daugiau laiko su mylimais žmonėmis.
• Po paskutinių dvejų metų COVID-19 protrūkių, daugelis esame susidūrę su netektimi, baime ir netikrumu. Dėl sukurtos COVID-19 vakcinos turime priemones, kurios padeda valdyti sveikatos krizes.
• Esame arčiau pasaulio, kuriame ateities kartos yra apsaugotos nuo ligų protrūkių ir epidemijų. Investicijos į transformacines technologijas ir inovacijas leidžia mokslininkams greičiau sukurti naujas vakcinas ir patobulinti senąsias.

Daugiau įdomių faktų apie vakcinaciją galite rasti ČIA.