2021 rugsėjo 14 d. Antradienis
Vaiko adaptacija ugdymo įstaigoje: ką svarbu žinoti?

Rugsėjį vaiko, sugrįžusio į mokyklą, laukia nauja – akademinė aplinka, mokymosi lūkesčiai ir neretai nauji bendraamžiai. Tai itin svarbus adaptacijos metas, kuriam reikia ir vidinių išteklių. Prisitaikymo prie pasikeitusių aplinkybių sunkumams įveikti turi įsitraukti visa mokyklos bendruomenė, ne tik mokytojai ar tėvai. Tai ir mokyklos administracija, mokyklos tarybos tarybos atstovai, valgyklų darbuotojai, net valytojai ir apsaugos darbuotojai.

 

Su kokias sunkumais rugsėjį susiduria mokiniai?

Patekęs į mokymosi aplinką vaikas susiduria su tam tikrais pokyčiais. Pradinių klasių mokiniai ir penktokai, ateinantys į kitas klases nei įprastai, yra tos mokinių grupės, kurios adaptacijos sunkumų patiria daugiausia. Mokykloje vyksta susibūrimai, susipažįstama su naujais klasės draugais, kuriamos naujos taisyklės, o ir mokytojai kartais pasikeičia – dėl šių socialinių pokyčių mokiniams ir kyla sunkumų prisitaikant. Šiuo laikotarpiu vaikai gali tapti kiek agresyvesni, dirglesni, neatsargesni, labiau atsiskyrę, juos gali apimti beviltiškumo jausmas, nenoras užsiimti mėgstama veikla ar panačios emocijos. Jei prieš einant į mokyklą nebuvo skirta pakankamai laiko socializavimui, vaikui pirmos dienos mokykloje gali būti nepaprastai sunkios, ypač šiuo pandemijos ir nuotolinio mokymosi laikotarpiu. Dėl tokios grįžimo į mokyklą patirties vaikas gali pradėti vengti mokyklos, nesidomėti pamokomis, apskritai gali pastebimai kristi jo savivertė.

 

Patiriamų sunkumų sušvelninimas

Šeimos, kuriose skatinama vaiko socialinė, emocinė, fizinė, kognityvinė, psichomotorikos raida, padeda pasiruošti mokyklai ir jos keliamiems iššūkiams. Tai galima nesunkiai įgyvendinti leidžiant vaikams būti tarp bendraamžių, bendrauti su kitais ir taip gerinti jų socialinius įgūdžius. Pastebėjus netinkamą elgesį ar neadekvačias vaiko reakcijas į situacijas, reikėtų į tai dėmesį atkreipti iš karto ir problemas spręsti nedelsiant, o ne nukelti į ateitį. Mokyklos gali atkreipti dėmesį į tai, kokia apskritai yra vaiko įprasta dienotvarkė: miego ir kėlimosi režimas, mityba, kiek aktyvus vaiko laisvalaikis, kokie jo santykiai su artimaisiais (tėvai, broliai, seserys) ir draugais už mokyklos ribų. Kasdienė mokinio veikla dažniausiai atskleidžia, kas nukenčia arba pasikeičia jo gyvenime prasidėjus mokslo metams. Jeigu mokinys didesnį nerimą, įtampą jaučia ne dėl vieno dalyko – patartina į tai tinkamai reaguoti, išsiaiškinti, kas mokantis sukelia didžiausią stresą, skirti laiko paties mokinio emocinei ir fizinei gerovei pagerinti.

 

Ką mokykla gali padaryti, jeigu mokiniui sunku adaptuotis?

Pastebėjus didesnį vaiko išsiblaškymą pamokų metu, mokykloje atsiradusią keistą baimę, dažnesnius, nei įprasta, pykčio protrūkius ar atsiribojimą nuo aplinkinių, reikėtų jam skirti daugiau dėmesio. Bendradarbiavimas su tėvais yra tik viena iš daugelio priemonių, kuri gali būti skiriama mokymosi procesui gerinti. Pavyzdžiui, jeigu mokinys nenoriai lanko mokyklą arba iš viso jos vengia, mokyklos darbuotojai gali stengtis užmegzti glaudesnį ryši su pačiu mokiniu: parašyti sms žinutę ar elektroniį laišką pačiam mokiniui, kad parodytų susidomėjimą juo, o ne siekį nubausti. Galima pasiūlyti susiskambinti, kai mokinys jaučiasi galįs šnekėti, pradėti vaizdo pokalbį ar pakviesti susitikti gyvai mokykloje. Vaizdinės priemonės, pavyzdžiui, emocijų kortelės, ar kitokie emocinės gerovės užsiėmimai gali padėti ir mokiniams, ir mokytojams pasiekti naujų įžvalgų ir įgūdžių kalbant apie jausmus ir emocinius išgyvenimus. Įgalinti mokinio jausmus padeda žodžiai, kuriais su juo bendraujama. Paprastos frazės ,,Aš girdžiu, ką tu sakai“, ,,Man svarbu, kaip tu jautiesi“ mokiniui suteikia svarbumo ir saugumo jausmą, nes jis yra girdimas. Leidus vaikui saugioje aplinkoje išsakyti savo baimes ir rūpesčius, ne tik identifikuojamos mokinio problemos, bet ir surandami jų sprendimo būdai.

FacebookFacebook Messenger
Naujienos