Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų (infekcijų). Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.

Skiepai – tai geriausias ir saugiausias būdas apsaugoti savo kūdikį nuo įvairių užkrečiamųjų ligų. Skiepijimo esmė – sužadinti imuninės gynybos sistemas, nesukeliant žymesnių klinikinių požymių. Kūdikį paskiepijus, vakcina skatina jo organizmą gaminti antikūnus. Antikūnai – tai natūrali organizmo apsauga nuo infekcinių ligų. Skiepai padeda organizmui pasiruošti kovai su infekcija, jeigu vaikas ja užsikrėstų.

Vaikai yra imunizuojami per kelerius pirmuosius gyvenimo metus, kadangi vakcinomis valdomomis ligomis užsikrečia būdami labai maži. Vakcinų skiepijimo kalendorius, ypač pirmaisiais gyvenimo metais, sudarytas taip, kad vakcinos galėtų apsaugoti nuo didžiausios grėsmės.

Taip. Vaikas gimsta su imunine sistema, šią imuninę sistemą gimęs jis gauna iš mamos, o laikui bėgant ji formuojasi pati. Imuninė sistema kūdikį saugo nuo aplinkoje esančių bakterijų ir virusų. Su šia apsauga vaiko organizmas susidoroja su tūkstančiais mikrobų, kurių galima rasti ant odos, nosyje, žarnyne ir gerklėje. Todėl per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiriamos vakcinos lašas jūroje,  lyginant su tuo, su kuo kūdikio imuninė sistema susiduria ir susidoroja kiekvieną dieną.

Neskiepyti vaikai, ypač kūdikiai, gali sunkiai susirgti infekcinėmis ligomis. Labai svarbu neužmiršti, kad buvo galima apsaugoti Jūsų vaiko sveikatą ir išvengti ligų ar jų komplikacijų pasiskiepijus. Kūdikius būtina paskiepyti kiek įmanoma anksčiau, kad išsivystytų visa apsauga, reikia skiepytis keletą kartų ir pabaigti skiepų kursą (pagal skiepų kalendorių).

Kiekvienos vakcinos apraše visada nurodomos galimos nepageidaujamos reakcijos. Dažniausiai tai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, galvos skausmas, bėrimas ir kt. Prieš kiekvieną skiepą pasitarkite su savo šeimos gydytoju apie galimas šalutines reakcijas.

Tuberkuliozė (TB) – tai infekcinė liga, perduodama lašeliniu būdu. Infekcija dažniausiai pažeidžia plaučius, bet taip pat gali pažeisti ir kitus žmogaus organus ar audinius: smegenis, inkstus, kaulus ir stuburą. Negydomas TB sergantis žmogus gali mirti. Skiepijant kūdikius kuo jaunesniame amžiuje juos galima apsaugoti nuo susirgimų itin sunkiomis TB formomis. Taip pat tyrimais nustatyta, kad skiepijimai BCG vakcina, prieš tai neatlikus tuberkulino testo, yra saugūs. Skiepyti BCG vakcina vaikus reikia

 Virusinis hepatitas B – tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas. Šios ligos sukėlėjas – hepatito B virusas pažeidžia kepenis, sukeldamas uždegimą, kuris gali pereiti į kepenų cirozę ir pirminį kepenų vėžį. Lietuvoje nuo 1998 metų hepatito B vakcina HepB pradėti skiepyti visi naujagimiai. Pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. nuo gimimo. Tyrimų duomenimis, įskiepijus visą vakcinos kursą (tris dozes), užtikrinama apsauga mažiausiai 15 metų, o kai kuriais atvejais gali tęstis ir visą likusį gyvenimą.

Kokliušas – tai ūmi infekcinė liga, kuriai būdingi spazminiai kosulio priepuoliai. Susirgus šia liga pirmaisiais gyvenimo metais gali būti pavojingų komplikacijų. Difterija – tai viena iš sunkiausių, ūmi oro lašiniu būdu plintanti užkrečiamoji infekcinė liga, pasižyminti dideliu mirtingumu. Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Veiksmingiausia ir patikimiausia kokliušo, difterijos ir stabligės prevencija – vakcina. Skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Per pirmuosius metus vaikai paskiepijami tris kartus, vėliau – sulaukus pusantrų metų. Difterijos profilaktikai pakartotinai vakcinuojama – 6–7 m. bei 15–16 m. vaikai. Palaikomosios difterijos vakcinos dozės suaugusiesiems rekomenduojamos kas 10 metų.

Haemophilus influenzae B infekcija (Hib) –  viena pagrindinių invazinių bakterinių ligų priežasčių pasaulyje. Ji sukelia bakteremiją (bakterijų buvimą kraujyje), gyvybei pavojingą epiglotitą (antgerklio uždegimą), plaučių uždegimą ir meningitą (smegenis gaubiančių dangalų uždegimą). Tai mažų vaikų liga, kuria dažniausiai serga vaikai iki 5 metų amžiaus. Sergamumas šia infekcija padidėja rugsėjo–gruodžio ir kovo–gegužės mėnesiais. Skiepai yra veiksmingiausia priemonė, apsauganti nuo Hib – ir ne tik nuo sunkių šios infekcijos formų, bet ir nuo mirties atvejų. Lietuvos vaikai skiepijami konjuguota Hib vakcina. Šia vakcina kartu su kokliušo, difterijos, stabligės (DTP) ir poliomielito (IPV) vakcina yra skiepijami atitinkamai 2, 4, 6 ir 18 mėn. vaikai. Įskiepijus visas rekomenduojamas Hib vakcinos dozes, įgyjamas patikimas ir ilgalaikis imunitetas.

Poliomielitas – tai ūmi virusinė infekcija, tipiškais atvejais pasireiškianti dvibange ligos eiga ir ūmiu vangiu raumenų paralyžiumi. Poliomielito kontrolės priemonė – skiepai, kurie užtikrina, kad šalyje nebūtų vietinių susirgimo atvejų ir sukėlėjai negalėtų plisti. Skiepijami 2 mėn., 4 mėn., 6 mėn., 18 mėn. amžiaus bei 6–7 metų amžiaus vaikai. Penkios šios vakcinos dozės reikalingos tam, kad susidarytų pakankamas imunitetas ir vaikai nesusirgtų, jei turėtų kontaktą su virusu.

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų. Raudonukė – ūmi virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, makulopapuliniu bėrimu bei limfmazgių reakcija. Epideminis parotitas – tai ūmi virusinė infekcija, pažeidžianti seilių liaukas, smegenų dangalus, kasą, lyties liaukas. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcina. Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai,  vakcinomis būtina skiepyti bent du kartus. Vaikai yra skiepijami 15 mėn. ir 6–7 metų amžiaus.

Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija yra lėtinė, dažniausiai nepasireiškianti jokiais simptomais, tačiau, veikiant rizikos veiksniams, galinti sukelti įvairius pažeidimus ir susirgimus, tokius kaip gimdos kaklelio vėžys, išorinių lytinių organų audinių vystymosi ir atsinaujinimo sutrikimus bei išorines lyties organų karpas. Klinikiniai tyrimai rodo, kad vakcina nuo ŽPV yra saugi ir labai efektyvi gimdos kaklelio vėžio, sukeliamo 16 ir 18 tipų, prevencijos priemonė. Vakcina taip pat gali suformuoti kryžminę apsaugą nuo viruso tipų, kurių nėra vakcinos sudėtyje ir kurie yra retesni, tačiau taip pat gali sukelti vėžinius susirgimus. Skiepijimo schemą sudaro dvi vakcinos dozės, tarp kurių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis.

Meningokokinė infekcija – tai ūmi bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas). Pirmoji B tipo meningokokinės infekcijos vakcinos dozė skiepijama 2 mėn. amžiaus kūdikiams, antroji – 4 mėn., trečioji – 12 – 15 mėn. amžiaus vaikams. Ši vakcina yra saugi, tačiau po skiepijimo dažniausiai pasireiškia lengvos ir per kelias dienas (iki 3 – 7 d.) savaime praeinančios nepageidaujamos reakcijos (karščiavimas, paraudimas/skausmas injekcijos vietoje, odos bėrimas, irzlumas, vėmimas/diarėja, neįprastas verkimas).

Rotavirusinė infekcija – tai virusinė žarnyno infekcija, kūdikiams ir mažiems vaikams sukelianti sunkų ūminį viduriavimą, karščiavimą, vėmimą. Kūdikio organizmas greitai netenka vandens, todėl sutrinka daugelio organų veikla, gresia bendra organizmo intoksikacija. Rotaviruso (rotavirusinio enterito) vakcina yra ypatinga tuo, kad yra ne įskiepijama,  o vartojama per burną. Iš viso kūdikiai valstybės lėšomis skiepijami trimis vakcinos dozėmis: pirmoji dozė įskiepijama  2 mėn., antroji – 4 mėn., trečioji – 6 mėn. kūdikiams.