Didžiosios depresijos metams artėjant į pabaigą, JAV mokslininkams iškilo klausimas – kas turi įtakos žmogaus gerai savijautai? Ilgiausio pasaulyje žmonių gyvensenos tyrimo vardą pelnęs mokslinis darbas (1938–2000 m.), apimantis net kelias kartas, atskleidė, kad atsakymas į ilgą, laimingą ir sveiką gyvenimą – palaikanti bendruomenė ir kokybiški tarpusavio santykiai.

Vis tik šiandien matome, kad ne menka dalis vyresnio amžiaus asmenų Lietuvoje išgyvena priešingą realybę. Lietuvos socialinių tyrimų centro publikuotoje monografijoje „Vyresnio amžiaus žmonės, gyvenimas po vieną ir socialinė atskirtis“ (2018 m.) atskleidžiama, kad gyvenimas po vieną (65 metų amžiaus ir vyresnių grupėje) labiausiai paplitęs Baltijos šalyse (30–38 proc.), ir vos 7–11 proc. Lietuvos 60 metų amžiaus ir vyresnių yra aktyvūs visuomeniniame gyvenime, reguliariai dalyvauja įvairiose kultūros, meno, savanorystės veiklose, užsiima aktyvia veikla (žygiai, sportas, ekskursijos). Taip pat, išankstinėje Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilniaus miesto suaugusiųjų gyvensenos tyrimo ataskaitos 2022 m.” duomenimis, 65 m. ir vyresnių amžiaus grupė labiausiai pasižymėjo prislėgta nuotaika (22,9 proc., bendras šalies rodiklis tais pačiais metais – 15,4 proc.). Vyresnio amžiaus asmenys sudarė didžiausią grupę, neturinčią nė vieno artimo žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti susidūrus su sunkiomis asmeninėmis problemomis (14,7 proc.), palyginus su 18-34 m. (2,8 proc.), 35-40 m. (7,9 proc.), 50-64 m. (9,6 proc.) amžiaus grupėmis. Pastebima, kad didėjant metams, didėja patiriama prislėgta nuotaika ir mažėja asmenų, į kuriuos būtų galima pasikreipti pagalbos.

Yra spėjama, kad iki 2050-ųjų metų senyvo amžiaus žmonių skaičius globaliai padvigubės, o remiantis Europos Sąjungos statistikos tarnybos (EUROSTAT) duomenimis, 2030-aisiais metais kas trečias Lietuvos gyventojas bus vyresnis, nei 60 metų amžiaus. Tokioje visuomenėje yra būtina atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų socialinę gerovę, psichikos sveikatą ir jos stiprinimą.

Šiam tikslui, 2023 m. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, kartu su Šiaulių m., Kauno m., Klaipėdos raj. visuomenės sveikatos biurais, startuoja su Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijų iniciatyva „Socialinis receptas”. Tai programa, skirta pensinio amžiaus asmenims, patiriantiems lengvus nerimo ar depresijos simptomus, išgyvenantiems vienatvę, artimojo netektį, esantiems tos pačios amžiaus grupės asmenų globėjai ar rūpintojai. Programoje stiprinama dalyvių fizinė ir psichikos sveikata per įtraukimą į ilgalaikes nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitas savivaldybės teritorijoje prieinamas veiklas.  Atraskime save, bei vienas kitą! Burkimės į bendruomenes ir tobulinkime socialinius, kūrybinius ir sveikatinančius įgūdžius jau šiandien Socialinio recepto programoje.

Registracija pagalbasau.lt/socialinis-receptas/ arba susisiekus su Socialinio recepto koordinatoriumi Vilniaus mieste – , tel.: +3706 5996 009 (Indrė Krivickaitė).