Pasiutligė – tai ūmi virusinė liga, kuria užsikrečiama tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą per pažeistą odą ar gleivines. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo užkrato patekimo vietos, į žaizdą patekusio užkrato kiekio, įkandimo vietos įnervavimo ypatumų, apkandžiotojo imuninės sistemos ir trunka nuo 12 dienų iki keleto mėnesių.

Pirmieji pasiutligės simptomai atsiranda praėjus inkubaciniam periodui ir būna panašūs į gripą. Ligonis karščiuoja, skauda galvą, atsiranda didelis silpnumas. Šis periodas gali užtrukti apie savaitę, vėliau atsiranda ir kitų simptomų, tokių kaip paralyžius, ypač dažni ryklės spazmai, dėl kurių tampa sunku ryti. Žmogus pradeda bijoti vandens, tampa nervingas ir hiperaktyvus. Jis gali būti sumišęs, kliedėti, jam vis sunkiau kontroliuoti judesius, gali pasireikšti encefalito simptomai (galvos skausmai, svaigimas, vėmimas, nemiga ar mieguistumas).

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2011 metais Vilniaus mieste medicininės pagalbos dėl gyvūnų įkandimų kreipėsi 1253 asmenys (tai yra 33 atvejais daugiau negu 2010-aisiais ir 123 atvejais daugiau negu 2009-ais metais), iš jų 315 (25,1 proc.) – iki 15 metų amžiaus ir 938 (74,9 proc.) – vyresni negu 15 metų amžiaus asmenys. 79,8 proc. nukentėjusiųjų pagalbos kreipėsi dėl šunų įkandimų, 17,2 proc. – nuo katinų, likusieji 3 proc. – nuo kitų naminių ir laukinių gyvulių (žiurkių, bebrų, kiškių, pelių, šeškų ir kt.). Iš visų įkandusių gyvūnų 57,1 proc. jų buvo sveiki, 42,9 proc. – nežinomi. Pasiutusių gyvūnų, laimei, nebuvo, nepaisant to, kad prieš keletą metų Vilniaus miesto teritorijoje klostėsi pastoviai blogėjanti pasiutligės situacija: nuo 2002 m. kasmet buvo nustatomi pavieniai gyvūnų pasiutligės atvejai. 2010 m. ir 2011 m. tapo išimtimi – pasiutligės židinių gyvūnų tarpe užregistruota nebuvo.

Šių, 2012-ųjų, metų pirmąjį pusmetį medicininės pagalbos dėl įkandimų, apseilėjimų, įdrėskimų ar kitokio kontakto su gyvūnais jau kreipėsi 587 Vilniaus miesto gyventojai, iš kurių 21,5 proc. buvo vaikai iki 15 m. amžiaus. Žmonės daugiausia nukenčia nuo šunų ir kačių, tačiau pasitaikė pavienių atvejų, kai nukentėjo nuo žiurkių, arklių, pelių, šeškų ar kitų laukinių žvėrių.

Tad Vilniaus visuomenės sveikatos biuras primena, kad siekiant išvengti pasiutligės reikėtų neerzinti nepažįstamų šunų, paisyti apie piktus šunis įspėjančių ženklų. Pamačius keisto elgesio laukinį ar naminį gyvūną stengtis jo neliesti, apsiginti lazda ar kitomis priemonėmis, kurias po to reikia sudeginti.

O ką daryti, jeigu gyvūnas visgi įkando?
Jei žaizda didelė ar gili, yra nors mažiausia pasiutligės tikimybė (pvz., gyvūnas nepažįstamas, pasikeitęs gyvūno elgesys ir t.t.), kuo skubiau vežkite nukentėjusįjį į ligoninę. Kadangi aštrūs gyvūnų dantys padaro gilias žaizdas, pro kurias įvairūs mikroorganizmai gali patekti į audinius ir sukelti infekciją, reikia skubiai suteikti ir pirmąją pagalbą (jei turite, pirmiausia užsimaukite apsaugines pirštines; kruopščiai nuplaukite įkandimo žaizdą muilu ir vandeniu; nusausinkite žaizdą švaria medžiaga ar tvarsčiu, po to užklijuokite pleistru ar sutvarstykite). Pasiutligė – pavojingiausia virusinė liga, kuria galima susirgti po įkandimo. Ji yra mirtina, todėl įkąstam žmogui ligoninėje leidžiama specialaus serumo. Įkandus gyvūnui, galima susirgti ir stablige (visuomet paklauskite, ar nukentėjęs asmuo skiepytas nuo stabligės. Jei ne – praėjo daugiau kaip 10 metų po skiepų arba neprisimena, kada buvo skiepytas – vežkite jį į ligoninę paskiepyti).

Pasiutligės prevencija
Pagrindinė kovos su šia liga priemonė – vakcinacija, kuri yra esminis naminių gyvūnų geros sveikatos užtikrinimo elementas. Pasiutligės prevencija prasideda nuo gyvūno savininko – vakcinuodamas savo augintinius jis apsaugo save, gyvūnus ir bendruomenę. Kiekvienas gyvūnų savininkas privalo ne rečiau kaip kartą metuose paskiepyti savo augintinius nuo pasiutligės. Lietuvoje šia liga daugiausiai serga laukiniai gyvūnai – lapės ir usūriniai šunys, nors pasitaiko pasiutligės atvejų ir tarp naminių gyvūnų (kačių, šunų, galvijų, arklių, ožkų, avių, kiaulių).
Patekęs į organizmą pasiutligės virusas pažeidžia nervų sistemą ir smegenis. Pagrindinai ligos požymiai, pasireiškiantys susirgusiems gyvūnams, yra: agresyvumas, vandens baimė, pasunkėjęs rijimas, jautrumas šviesai, traukuliai, depresija; gali pasireikšti ir kiti ligos požymiai, nebūdingi vienai ar kitai gyvūnų rūšiai.

Pasiutligės profilaktika
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai primena, jog skiepai nuo pasiutligės – vienintelis šios ligos profilaktikos būdas, kuris gelbsti žmonių gyvybes.

Parengė:
Dovilė Jakubavičiūtė
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
Tel.: 8-5 2711244, el.p.: