Nuolat šylantis klimatas bei su klimato kaita susiję gamtiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai turi įtakos kiekvieno žmogaus gyvenimui. Vis dėlto, ne kiekvienas suvokia, kad savo gyvenimą jau šiandien neišvengiamai turėtų papildyti itin svarbiu tvarumo aspektu. Minint Europos sveikos mitybos dieną, Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ organizavo tvaraus maisto gaminimo dirbtuves „Pakviesk planetą pietų“ bei diskusiją. Jos metu, greta daugelio kitų tvarumo aspektų, aptarta ir tai, kaip Lietuvos neigiamos istorinės patirtys mums išugdė tam tikrus tvarius įpročius, galinčius tapti pranašumu lyginant su senosiomis Europos ar net ir pasaulio demokratijomis.
Vis dar neprisiimame atsakomybės
Jungtinių Tautų duomenimis (2021 m.), beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto vis dar yra iššvaistoma, o dėl šio švaistymo pasaulyje kasmet patiriame net 647 mlrd. Eur nuostolį. „Maisto švaistymas yra be galo opi viso pasaulio problema“, – pripažįsta „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė ir pabrėžia, jog šis švaistymas kelia ypač daug nerimo turint omenyje tai, jog kai kurios pasaulio visuomenės vis dar turi iššūkių dėl masinio geriamojo vandens ar maisto užtikrinimo savo piliečiams.
Biuro vadovei nerimą kelia tai, kad vis dar nesuprantame, jog pasaulio ateitis – mūsų pačių rankose ir tą ateitį kuriame kiekvienas šiandien. „Tolimoji Kinija ar Afrikos šalys yra toli tik dėl to, kad mums patinka taip manyti. Globaliame pasaulyje viduržiemiu Lietuvoje galime skanauti Pietų Afrikoje užaugintas uogas ar Azijoje sunokusius vaisius – esame susiję taip glaudžiai, kad mus vieni nuo kitų skiria vos keli mygtuko paspaudimai ar kelios valandos skrydžio. Tai, kaip esame su pasauliu susisaistę, mums geriausiai įrodė pasaulinė COVID-19 pandemija, tačiau ar tikrai išmokome pandemijos pamokas?“, – retoriškai klausia G. Ropaitė-Beigė. „Globalaus pasaulio privalumais naudojamės vis dažniau ir vis plačiau, juos įvardindami kaip asmenines teises, kurių iš mūsų kasdieninio gyvenimo niekam nevalia atimti, tačiau tuo pačiu metu vis dar vengiame prisiimti asmeninę atsakomybę dėl neigiamų globalizacijos pasekmių – dėl vis šylančio klimato, dėl jo nulemtos didėjančios socialinės atskirties, dėl senkančių gamtinių išteklių, dėl kylančių ekonominių ir politinių iššūkių pasaulyje“, – sako Guoda.
Paprasčiausia socialinės atsakomybės forma
„Vilnius sveikiau“ biuro vadovė teigia, kad, norėdami suteikti dar daugiau prasmės savo gyvenimui, pirmiausia turėtume atsigręžti į visapusišką praktinio tvarumo poreikį šiuolaikiniame pasaulyje.
„Esu giliai įsitikinusi, kad būtent draugiškas aplinkai – tvarus – gyvenimo būdas yra paprasčiausia ir kiekvienam be išimties Lietuvos žmogui prieinamiausia socialinės atsakomybės forma, neverčianti plačiau atsegti piniginės ir turinti tiesioginę įtaką mūsų pačių bei mūsų vaikų ir anūkų gyvenimo kokybei“, – sako „Vilnius sveikiau“ vadovė bei priduria turinti omenyje paprasčiausius kasdieninius dalykus, tokius, kaip atliekų rūšiavimas, daugkartinės taros naudojimas, keliavimas visuomeniniu transportu ar dviračiu, vis dažnesnis ir gausesnis elektroninių, o ne popierinių dokumentų naudojimas.
Guodai Ropaitei-Beigei pritaria mokslininkė, projekto „Taikausi prie pokyčių“ įkūrėja, tvarumo ekspertė Gintarė Klimienė teigianti, kad, žmonės pirmiausia turi suprasti, kokios didelės teigiamos įtakos kiekvieno gyvenimui gali turėti tvarus gyvenimo būdas – svarbu domėtis, ieškoti ir priimti informaciją. Tvaraus gyvenimo būdo pasirinkimas yra susijęs su aukštesniu žmogaus empatijos lygiu ir su sąmoningesniu pasirinkimu, kur išleisti savo pinigus.
„Tvarumas jokiu būdu nėra susijęs su asketiškumu, daugelio malonumų gyvenime atsisakymu, jis susijęs tik su didesniu sąmoningumu. Norėdamas pradėti gyventi tvariai, žmogus turi pereiti nuo reklamos poveikio suformuotų įpročių prie savirefleksija grįsto savo norų bei įpročių suformulavimo. Kas man yra geriausia? Kas mane labiausiai džiugina? Kokie yra mano prioritetai? Žmogus turi prieiti prie „mažiau yra daugiau“ požiūrio, privalo mąstyti globaliai, bet veikti – lokaliai“, – dalijasi tvarumo ekspertė. „Juk daugelis sutiks su manimi, kad lėtesnis gyvenimo būdas, tikrumu grįsti santykiai, kokybiškai užaugintas maistas, gerbiant žmogų ir aplinką pagaminta apranga ar avalynė iš tiesų yra tai, kas šiuolaikiniam žmogui padeda pajusti gyvenimo pilnatvę“, – priduria Gintarė.
Privalome nepamesti senų įpročių
Mokslininkė ir tvarumo praktikė G. Klimienė labiausiai linkusi tikėti ne platesniais politiniais ar ekonominiais sprendimais, o kiekvieno žmogaus asmeniniu indėliu kuriant bendrą tvarų pokytį visuomenėje ir pasaulyje.
„Egzistuoja 7 sritys, kuriose kiekvienas asmeniškai kasdien priimame sprendimus: transporto, atliekų, energijos išteklių, vandens išteklių, aprangos, higienos, mitybos. Jei kiekvienas šiose gyvenimo srityse įsivertinsime konkrečias savo galimybes gyventi draugiškiau gamtai bei su šiomis savo žiniomis, požiūriu ir įpročiais nueisime į savo darbo vietas, jei įsitrauksime į tvarumo žinios savo aplinkoje skleidimą – tikrai ir nacionaliniu, ir pasauliniu lygiu pasieksime teigiamų pokyčių tvarumo srityje, kuriais visi džiaugsimės“, – optimistiškai nusiteikusi Gintarė.
Tuo labiau, kad, pasak mokslininkės, mes, Lietuvos žmonės, esame privilegijuoti tvarumo srityje. „Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių, ypač tarp vyresnės kartos Lietuvos žmonių vis dar gyva rankdarbių kultūra, šie žmonės vis dar linkę perkurti ir panaudoti turimus buities išteklius, Lietuvoje turime vis dar labai gają sodų ir daržų kultūrą. Lietuvos jaunimas gal kiek labiau linkęs į švaistūnišką gyvenimo būdą, tačiau senoji mūsų šalies karta dažnai dar natūraliai gyvena tvariai. Neišmesti, perdaryti, adaptuoti, naudoti dar kartą, pasidalinti, jei turime per daug – mums vis dar tai yra kultūriškai aktualu. Lietuva turi daug puikių perspektyvų tvarumo srityje lyginant su kitomis Europos šalimis, tiesiog turėtume nepamesti daugelio savo senų įpročių“, – dalijasi tvarumo ekspertė.
Abi pašnekovės pripažįsta, kad šiuolaikinės visuomenės dinamika iš žmonių natūraliai reikalauja vis daugiau lankstumo. Daugeliu atvejų privalome prisitaikyti – tiesiog neturime kitų alternatyvų. Taip pat yra ir su tvarumo idėjomis. Arba šiandien patys sąmoningai priimsime ir savo kasdienybės dalimi be vargo paversime tam tikrus tvarius sprendimus, arba netolimoje ateityje juos priimti mus privers gyvenimo aplinkybės.
