2022 gegužės 31 d. Antradienis
Kodėl žmonės nemeta rūkyti?

Nuo 1987 m. kasmet gegužės 31-ąją yra minima Pasaulinė diena be tabako. Šią dieną visuomenė skatinama susipažinti su rūkymo žala, o mes kviečiame jus susipažinti, kokios priežastys dažniausiai trukdo žmonėms mesti rūkyti.

Nors apie 70 proc. rūkančių žmonių nori atsisakyti tabako, tik labai nedidelei daliai tai pavyksta. Savarankiško metimo atveju sėkmingai meta rūkyti iki 5 proc. žmonių, o labai motyvuoti pacientai meta 50-70 proc. efektyvumu (1). Taigi, net ir turint labai stiprią motyvaciją, labai didelei daliai žmonių nepavysta mesti rūkyti. Kodėl taip yra? Kokios yra priežastys, kad žmonės taip sunkiai meta rūkyti?

  • Fizinė priklausomybė ir abstinencijos simptomai. Didžioji dalis atkryčių įvyksta per patį pirmąjį rūkymo metimo mėnesį (2). Abstinencijos simptomai atsiranda nustojus rūkyti ir sumažėjus nikotino kiekiui kraujyje. Tai rūkoriams įvyksta kiekvieną kartą, kai po rūkymo praeina maždaug 2-3 valandos (3). Žmogus tampa dirglus, įsitempęs, pradeda jausti stiprų potraukį užsirūkyti cigaretę ir smegenims negavus nikotino potraukis didėja. Būtent intensyviausi abstinencijos simptomai pasireiškia per pirmas dvi savaites po metimo rūkyti, todėl dažniausiai tuo metu žmonės vėl užsirūko. Simptomus palengvinti gali pakaitinė nikotino terapija arba psichologinė pagalba mokantis išbūti su šiais nemaloniais pojūčiais.
  • Įsitikinimas, jog rūkymas padeda susitvarkyti su stresu. Ypač dažnai rūkoriai taip galvoja jau metę rūkyti, todėl tai yra viena iš dažniausių atkryčio priežasčių (4). Visgi tiesa yra visai kitokia – metę rūkyti žmonės patiria mažiau streso (5). Rūkoriai patiria didesnį streso lygį palyginti su nerūkančiais žmonėmis, nes parūkę po trumpalaikio malonumo jau netrukus pradeda jausti abstinencijos simptomus, juos numalšina kita cigarete ir taip ratas sukasi be galo. Rūkymas nepadeda sumažinti streso, o jį tik padidina.
  • Motyvacijos trūkumas. Nors mesti rūkyti yra nelengva, nemaža dalis žmonių vis dėlto tai gali padaryti, tačiau kartais jiems pritrūksta motyvacijos. Atlikti tyrimai su finansiškai pasiturinčiais rūkoriais – jiems buvo pasiūlyta 750 dolerių už tai, kad jie nerūkytų metus, ir tai padidino metimo rūkyti tikimybę net trimis kartais (4). Tai iš dalies parodo, jog užtenka didesnės motyvacijos ir metimas rūkyti tampa ne toks neįveikiamas iššūkis. Panašiai nėštumas moterims tampa didžiuliu paskatinimu mesti rūkyti ir metimo rūkyti dažnis išauga dešimtis kartų, palyginti su bendra populiacija (6). Žinoma, motyvacija metimo rūkyti procese gali kisti – tai padidėti, tai sumažėti. Todėl yra labai svarbu tą motyvaciją vienais ar kitais būdais palaikyti.
  • Rūkoriai linkę nuvertinti rūkymo riziką sveikatai ir savo šansus nesusirgti su rūkymu susijusiomis ligomis vertina labai optimistiškai (7). Tiesa yra ta, kad net 67 proc. rūkorių miršta nuo su rūkymu susijusių ligų. Nors rūkantys žmonės žino pakankamai daug apie rūkymo sukeliamas širdies ir kraujagyslių ligas, kvėpavimo takų ligas, rūkoriai daug mažiau linkę pripažinti, kad rūkymas gali sukelti reikšmingą neįgalumą ir pakenkti gyvenimo kokybei (8).
  • Rūkymas yra priklausomybė ir kaip visos priklausomybės gali turėti labai skirtingas priežastis (9). Priklausomybė nikotinui susideda ne tik iš fiziologinių priežasčių, bet ir labai skirtingų psichologinių priežasčių, taip pat ir elgesio komponentų. Yra labai svarbi psichologinė priklausomybė nuo rūkymo ritualų ir išmokimo taip reguliuoti savo emocijas.

Suaugusiems Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono gyventojams, norintiems mesti rūkyti, siūlome dalyvauti kognityvine ir elgesio terapija paremtoje programoje „Tu gali mesti rūkyti“. Programos aprašymą rasite čia: https://www.vilniussveikiau.lt/programa-tu-gali-mesti-rukyti/

Daugiau informacijos el. paštu: adomas.bieliauskas@vvsb.lt

Literatūros sąrašas:

  1. A.Veryga, J.Klumbienė, J.Petkevičienė, N.Žemaitienė. Tabako kontrolė ir pagalba metantiems rūkyti. Mokymo knyga. Kauno medicinos universitetas.
  2. Volpp, K. G., Troxel, A. B., Pauly, M. V., Glick, H. A., Puig, A., Asch, D. A., … AudrainMcGovern, J. (2009). A randomized, controlled trial of financial incentives for smoking cessation. New England Journal of Medicine, 360, 699–709.
  3. Landoni JH. “Nicotine (PIM)”. INCHEM. International Programme on Chemical Safety. Retrieved 29 January 2019.
  4. Baumeister RF. Addiction, cigarette smoking, and voluntary control of action: Do cigarette smokers lose their free will? Addict Behav Rep. 2017 Jan 24;5:67-84. doi: 10.1016/j.abrep.2017.01.003. PMID: 29450229; PMCID: PMC5800589.
  5. Parrott, A. C. (1995). Smoking Cessation Leads to Reduced Stress, but Why? International Journal of the Addictions, 30(11), 1509–1516. doi:10.3109/10826089509055846.
  6. Cooper S, Orton S, Leonardi-Bee J, et alSmoking and quit attempts during pregnancy and postpartum: a longitudinal UK cohortBMJ Open 2017;7:e018746. doi: 10.1136/bmjopen-2017-018746.
  7. Dillard AJ, McCaul KD, Klein WMP. Unrealistic Optimism in Smokers: Implications for Smoking Myth Endorsement and Self-Protective Motivation. Journal of Health Communication. 2006;11(Suppl1):93–102. doi: 10.1080/10810730600637343.
  8. Knowledge and perceived risk of smoking-related conditions: a survey of cigarette smokers. Cheryl Oncken M.D., Sherry McKee, Ph.D., Suchitra Krishnan-Sarin, Ph.D., Stephanie O’Malley,Ph.D. Carolyn M.Mazure,Ph.D. Preventive Medicine Volume 40, Issue 6, June 2005, Pages 779-784.
  9. Mannino DM. Why won’t our patients stop smoking? The power of nicotine addiction. Diabetes Care. 2009;32 Suppl 2(Suppl 2):S426-S428. doi:10.2337/dc09-S353.
FacebookFacebook Messenger
Naujienos